Seime dar praėjusiais metais buvo registruotas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projektas, kuriam liko tik priėmimo stadija. Tikimasi, jog dokumento, į kurį bus įtrauktos ir naujos pilnesnę gyvūnų gerovę užtikrinsiančios nuostatos, priėmimas vyks kitą ketvirtadienį.
Įstatymo pataisose numatytas privalomas gyvūnų ženklinimas ir registravimas Gyvūnų augintinių registre, apibrėžiama „gyvūno suluošinimo“ sąvoka, pagal kurią bus įtvirtinti gyvūno sužalojimą apibrėžiantys kriterijai, kiti svarbūs niuansai.
Tarpinstitucinė komisija, rengianti įstatymo projektą, vis dar sulaukia Seimo narių bei organizacijų pasiūlymų, ką į jį reikėtų įtraukti.
Artimiausiu metu ją turėtų pasiekti ir grupės Seimo narių pasiūlymai dėl laikinai iš savininkų paimtų bei į prieglaudą išvežtų augintinių išlaikymo išlaidų kompensavimo.
„Mintis buvo, kad nevyriausybinės organizacijos, užsiimančios gyvūnų globa, gyventojų suaukotas lėšas naudotų švietimui ar beglobiams. O netinkamai laikantys, žiauriai besielgiantys žmonės turėtų susimokėti už „buvusių savo” gyvūnų gydymą ir išlaikymą”, – pasakojo Seimo narė Orinta Leiputė.
Todėl, pagal įstatymo projekte siūlomą nustatyti reguliavimą, gyvūno laikymo išlaidas turėtų atlyginti asmuo, iš kurio gyvūnai buvo paimti.
Anot pašnekovės, kai paimamas gyvūnas iš įtariamo žiauriu elgesiu savininko, jis su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) bei savivaldybės atstovu patalpinamas prieglaudoje.
„Įstatyme nėra apibrėžta, kas tokiu atveju moka už augintinio išlaikymą. Tik nuo savivaldybės administracijos geranoriškumo priklauso, kas apmokės gydymo ir išlaikymo išlaidas viso laikotarpio metu. Kartais teisminiai procesai užtrunka pusę metų ar ilgiau. Prieglaudai tai rimta našta ir ji tuo metu negali priimti kitų beglobių”, – sakė O. Leiputė.
Ji pastebėjo, kad dabar galiojančiame įstatyme numatyta, kad patirtas išlaidas globos draugijos gali išsiieškoti iš savininko teisminiu keliu, bet organizacijos tokio resurso neturi, teisininkams lėšų neskiria. Praktika rodo, kad gyvūnų prieglaudos dažniausiai neturi galimybių to išsireikalauti nei susitarimu, nei teisminiu keliu, todėl savivaldybės, Seimo narių nuomone, turėtų pasirūpinti išlaidų apmokėjimu, ir jos būtų pajėgios kompensacijų išsireikalauti iš tokių savininkų.
„Ir vėlgi, jeigu gyvūnas teismo sprendimui įsigaliojus tampa valstybės nuosavybe, jo išlaikymą, iki kol įgys naują savininką, irgi turėtų finansuoti savivaldybė, o ne prieglauda”, – tvirtino pašnekovė.
Todėl, pasak pasiūlymą teikusiųjų seimūnų, įstatyme galėtų būti numatyta nuostata, kad kol nėra baigtas tyrimas ar nėra įsiteisėjęs galutinis teismo sprendimas dėl gyvūnų konfiskavimo ar kol gyvūnas bus grąžintas savininkui arba perduotas naujam gyvūno savininkui, gyvūno gydymo, išlaikymo ir kitas susijusias išlaidas apmoka savivaldybė, kurios teritorijoje buvo paimtas gyvūnas. Gyvūno gydymo, laikino laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas savivaldybei regreso tvarka atlygina gyvūno laikytojas arba savininkas, kuris kankino ar žiauriai elgėsi su gyvūnu.
