Kultūra

„Scanorama“ persikelia į namų kino teatrus

Sekmadienį užsivėręs Europos šalių kino forumas „Scanorama“ savaitei persikelia į žiūrovų namų kino teatrus – lapkričio 15 –21 dienomis naujausi ir žiūrimiausi festivalio programos filmai bus pasiekiami virtualioje kino platformoje kinas.scanorama.lt.         

„Scanorama“ įgyvendino kultūros ir kino festivalio misiją – sugrąžinti buvusias saugias asmeninio ir profesinio bendravimo teritorijas. Kino filmai grįžo į savo tikruosius namus, o režisieriai ir jų kūriniai sulaukė deramos pagarbos. Nepaisant to, realybė primena apie savo pasikeitusias ribas, todėl nepamirštame žiūrovų, kuriems dėl vienų ar kitų priežasčių teko likti namų erdvėje. Festivalis visai savaitei atkeliauja į jų asmeninius kino teatrus, primindamas, kad meno kūriniai yra viena svarbiausių atramų ne tik tada, kai džiaugiamės pilnakrauju gyvenimu, bet ir tada, kai prislegia jo beprasmybė“, – teigia festivalio įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.

Europietiško kino peizažas

Namų kino teatrų favoritu neabejotinai taps vienas ryškiausių programos filmų ir „Goethe‘s salono“ lyderis, vokiečių režisieriaus Dominiko Grafo „Fabianas“. Tai vienas įsimintiniausių pastarojo laikotarpio vokiškų filmų, sukurtas pagal 1931 m. parašytą Ericho Kästnerio knygą „Fabianas. Vieno moralisto istorija“, kuriame rašytojas vienas pirmųjų užčiuopė Pirmojo pasaulinio karo žaizdas besigydančios Vokietijos ir visos Europos laukiančią griūtį. Dominikas Grafas atiduoda pagarbos duoklę filmą inspiravusiam literatūros kūriniui, tačiau istoriją vaizduoja kaip nesibaigiantį procesą, kuriantį gyvą dialogą tarp praeities ir dabarties, kuriame žmogus yra aktyvus šio proceso dalyvis.

Vokiečių režisierės Anne Zohra Berrached „Antrasis pilotas“ per sudėtingą jausmų istoriją analizuoja naujausios istorijos kontekstus, negrįžtamai pakeitusius šiuolaikinį pasaulį, kartvelo Levano Koguašvilio „Braitono 4-oji“ puikiai derina socialiai angažuotą optiką su šviesaus humoro blyksniais ir tapo žmogišką bei įvairiapusišką imigrantų bendruomenės portretą, o olando Shariffo Korverio karinė drama „Nedvejok“ įdėmiai žvelgia į žmogiškosios prigimties sandarą ir vakarų bei artimųjų rytų pasaulių priešpriešą. Originalių debiutų gerbėjams derėtų atkreipti dėmesį į ispano Chemos Garcíos Ibarros „Šventąją dvasią“, kurioje režisierius lengvai derina tragedijos ir komedijos elementus, kad užčiuoptų trapią šviesos ir tamsos pusiausvyrą žmogaus kasdienybėje.

Stiprus moterų balsas

„Scanoramoje“ ne vieną kartą pristatytos režisierės, Ildiko Enyedi ir Mia Hansen-Løve – garsios kino moterys, jau pelniusio pripažinimą savo filmais, skirtingomis intonacijomis narpliojančiais sudėtingas žmonių tarpusavio santykių subtilybes. Šių metų namų kino teatro programoje – ne tik prancūzės M. Hansen-Løve „Bergamano sala“, atvėrusi šių metų festivalį, bet ir vengrės Ildiko Enyedi „Mano žmonos istorija“, pristatanti įsimintiną ryškiausių pastarojo meto Europos aktorių galeriją, kurioje išsirikiavo tokios pavardės, kaip Léa Seydoux, Louisas Garrelis ir Gijsas Naberas. Moters asmeninių gyvenimo pasirinkimų temą netikėtu rakursu atskleidžia vokietės Henrikos Kull „Palaima“, ispanės Amalios Ulman „Planeta“ kuria melancholišką ir kartu labai juokingą dukros ir motinos santykių epizodą, estetiškai balansuojantį tarp Jimo Jarmuscho ir ankstyvųjų Woody Alleno kūrinių, o tunisiečių kilmės prancūzės Kaouther Ben Hanios „Žmogus, kuris pardavė savo odą“ originaliai interpretuoja laisvės troškimo ir meilės temą.

Patyrusioms kolegėms balso ryškumu ir stulbinama menine įtaiga nenusileis ir jaunų debiutančių filmai, sulaukę išskirtinio dėmesio pagrindiniuose pasaulio kino forumuose – Kartvelo režisierės Deos Kulumbagashvilli „Pradžia“, Kosta Rikos ir Švedijos režisierės Nathalie Álvarez Mesén„Klara Sola“ ir italės Lauros Samani „Kūnelis“. Moters trapumo ir nepaprastos tvirtybės motyvai jungia skirtingus pradedančių kino kūrėjų filmus, liudydami amžinųjų temų svarbą ir gylį. Draugiją joms palaikys danės Lisos Jespersen „Persona non grata“, humoristinėmis intonacijomis tyrinėjanti savito balso paieškos temą, ir ukrainietės Katerynos Gornostai „Žeme, stop“, atskleidžianti jautrią paauglės mergaitės brandos istoriją.

Šiaurietiškas horizontas

Šiaurietiškąjį peizažą namų kino ekranuose atvers ironiškomis gaidomis suskambantys suomio Teemu Nikki „Neregys, kuris nenorėjo žiūrėti „Titaniko“ ir Yngvild Sve Flikke „Beibis nindzė“ bei stilingasis dano Christofferio Boe „Alkio skonis“. Dokumentinio kino programą „Neišgalvotas gyvenimas“ pristatys skausmingo grožio Kristinos Lindström ir Kristiano Petri juosta „Gražiausias berniukas pasaulyje“, o originalios kino kalbos paieškų teritoriją praplės dano Jono Kærupo Hjorto „Priešpaskutinysis“. 

Lietuvių kino programa: dėmesys trumpametražiams filmams

Lietuvių kino naujienoms namų kino platformoje atstovaus tarptautinės konkursinės trumpametražių filmų programos „Naujasis Baltijos kinas“ filmai. Žiūrovai turės galimybę išvysti Vytauto Kazlausko „Mėlynąjį mėnulį“, Ganto Bendiko „Pardaviau klasiokę“ ir Andriaus Žemaičio „Alizavą“, kuri buvo paskelbta geriausiu programos lietuvišku trumpametražiu filmu.

Pasak konkursinės žiuri pirmininkės, vienos svarbiausių Skandinavijos kino mugių „New Nordic Films“ vadovės Gydos Velvin Myklebust, tai poetiškas filmas, perkeliantis į sapno būseną, kurioje cikliškai atsikartoja įvykiai, laikas sustoja it grįžta atgal. Apdovanojimas jam buvo įteiktas už meistrišką darbą su kompozicija ir mizanscenomis, unikalią režisieriaus stilistiką bei drąsą laikantis savo vizijos.

Lapkričio 15–16 dienomis vyks festivalio filmų pakartotiniai seansai Vilniaus ir Kauno kino teatruose. Lapkričio 15 –21 dienomis dalis festivalio programos filmų persikelia į namų kino platformą kinas.scanorama.lt.      

Parašykite komentarą