Karyba

Saugi Lietuva saugioje Europoje: aktyvus bendradarbiavimas leidžia formuoti ES gynybos politikos kryptį

Gegužės 1-ąją Lietuva švenčia įstojimo į Europos Sąjungą 17-ąsias metines. 2004-aisiais tapusi pilnateise ES nare, Lietuva gavo galimybes ir paskatas būti stipria ir modernia valstybe, o to atspindys matomas ir šalies gynybos politikoje. Minint svarbią valstybei dieną, krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius papasakojo, kokia yra bendradarbiavimo ES formatuose reikšmė Lietuvos ir visos Europos saugumui.

„Lietuva, nors ir nėra didelė valstybė, formuojant ES gynybos politiką yra aktyvi. Tiek išsakant savo poziciją politiniais klausimais, tiek prisidedant prie konkrečių ES iniciatyvų”, – sako viceministras M. Abukevičius, pabrėžęs, jog Lietuvos dalyvavimas ES gynybos iniciatyvose yra ne tik aktyvus, bet ir konstruktyvus.

Itin aktyviai su ES partneriais yra dirbama karinio mobilumo srityje, kuri tiesiogiai susijusi su būtinybe užtikrinti greitą ir netrikdomą sąjungininkų atvykimą į mūsų regioną. Šiuo metu Lietuva pirmininkauja Europos gynybos agentūros darbo grupei, skirtai tranzito procedūrų supaprastinimui ir suvienodinimui. Tai ypatingai svarbu ir NATO aljansui.

„Turime suprasti, kad kalbėdami apie ES gynybos ir saugumo politiką mes nekalbame apie kietąjį saugumą. Jį užtikrina NATO ir tai yra pagrindinė gynybinė organizacija, bet ES išties gali papildyti NATO saugumo garantijas ir turimus instrumentus. Galima išskirti keturias pagrindines sritis, kurias Lietuva akcentuoja labiausiai – karinis mobilumas, atsparumo didinimas, ES šalių partnerių vystymasis ir gynybos pramonė”, – dėsto M. Abukevičius.

Pastaraisiais metais Europos Sąjunga pradėjo aktyviai veikti siekiant padidinti europinius gebėjimus saugumo ir gynybos srityje. Nuo 2017 m. plėtojamas nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO), taip pat buvo inicijuoti ES finansiniai instrumentai skirti gynybos srities projektams – Europos gynybos fondas bei ES lėšos karinio mobilumo infrastruktūros gerinimui.

Tokį ES aktyvumą lėmė Europos valstybių pripažinimas, kad jos ilgą laiką nepakankamai investavo į gynybą, nesugebėjo vystyti reikalingų karinių pajėgumų, neturėjo priemonių greitai ir efektyviai reaguoti į konvencines, hibridines, kibernetines grėsmes prie Europos sienų.

„Per pastaruosius metus ES gynyboje buvo nemažai pokyčių. Dabar dėmesys bendradarbiavimui gynybos srityje tikrai yra didesnis. Tai yra natūralus procesas, kurį galima vadinti gynybos politikos normalizavimu. Gynybos politika tampa viena iš ES politikos sričių, kuriai skiriamas ir dėmesys, ir finansavimas. Todėl atsiranda labai konkretūs instrumentai”, – sako M. Abukevičius.

Europos Sąjunga organizuoja ir įvairias karines operacijas, kuriose nuolat dalyvauja Lietuvos kariai. Šiuo metu lietuviai tarnauja karinėse operacijose Viduržemio jūroje „Irini” ir „Atalanta”, taip pat karinėse mokymo operacijose Malyje ir Centrinėje Afrikos Respublikoje. Anot viceministro, aktyvus Lietuvos dalyvavimas ES bendradarbiavimo formatuose nelieka nepastebėtas.

Lietuvai 2017 metais buvo patikėta vadovauti PESCO ES kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų ir tarpusavio pagalbos kibernetinio saugumo srityje projektui, kuris yra vienas iš sėkmingiausiai veikiančių ir didžiausią pažangą padariusių PESCO projektų. Kuriamos ES kibernetinės greitojo reagavimo pajėgos turi teikti paramą ES institucijoms, agentūroms ir įstaigoms. Ilgalaikis tikslas – tobulinti bendrą ES atsaką į didelio masto kibernetinio saugumo incidentus ir krizes.

„Iki šiol ES bendradarbiavimas kibernetinio saugumo srityje pirmiausia buvo grindžiamas informacijos apsikeitimu, bet tikrai buvo poreikis ES lygiu turėti pajėgumą, kurį būtų galima panaudoti didelės kibernetinės krizės metu. Lietuva ėmėsi iniciatyvos kurti realiai veikiančias daugiašales pajėgas, kurios buvo sukurtos per trumpą laiką ir sėkmingai budi jau antrus metus”, – pasakoja M. Abukevičius.

Lietuvos prioritetai ES gynybos politikoje atspindi ir strateginį požiūrį į NATO ir ES bendradarbiavimą. Lietuva laikosi pozicijos, jog ES negali leisti sau apsunkinti ar neįvertinti partnerystės su NATO sąjungininkėmis. Tvirtai laikomasi nuostatos, kad transatlantinių santykių stiprinimas ir gerinimas turi būti vienas iš kertinių ES bendrosios saugumo ir gynybos politikos tikslų.

„Europa nori aktyvesnio vaidmens saugumo ir gynybos srityje bei ruošiasi į tai investuoti daugiau, o Lietuva šiuose procesuose dalyvauja. Mums svarbu būti sprendimų priėmimo smaigalyje, nes taip galime formuoti ES bendros saugumo ir gynybos politikos kryptį. Ta kryptis turėtų būti NATO saugumo garantijų ir NATO turimų instrumentų papildymas” – teigia krašto apsaugos viceministras M. Abukevičius.

Vaizdo medžiaga: https://www.youtube.com/watch?v=16mdLSSN1bg

KAM archyvo nuotr.

Parašykite komentarą