2 foto organizatoriu Sutartiniu maratono sumanytoja Skaidra Jancaite
Kultūra Žmonės

S.Jančaitė sutartinių giedojimą vadina meditacija

Jau ketvirtus metus Žolinių laikotarpiu sutartinių maratono organizatorė Skaidra Jančaitė kviečia šių lietuvių liaudies daugiabalsių dainų giedotojus ir visus, mylinčius sutartines, ar tik norinčius jas pažinti, į „Suburtynę“. 24 valandų trukmės programoje – sutartinių giedotojų grupės, ansambliai ir pavieniai giedotojai bei giedotojos, numatytas ir bendras laikas, kuomet drauge giedamos ar šokamos sutartinės. Besibaigiant pirmosioms dvylikai valandų, prieš pat vidurnaktį, vyks svečių iš Latvijos „BUTŌ Lab“ pasirodymas – performansas „GyjambesišaknijantgyjaM“. O ryte, pasitinkant saulę – „Suburtynės“ aitvaras kels sutartinių giedojimą aukštyn, kad jos sklistų kuo plačiau.

Norintys būti programos dalimi kolektyvai dar gali registruotis. Klausytojai kviečiami ateiti jiems patogiu laiku ir yra drąsinami prisijungti prie sutartinių giedotojų, susipažinti kaip dainuojant sutartinės yra šokamos. Renginys atviras ir nemokamas, vyks rugpjūčio 14-15 dienomis Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus vidiniame kiemelyje, Kaune. Sutartinės nepertraukiamai bus giedamos visą parą, ateiti galima ir nakties metu.

Profesionalios atlikėjos kūryboje – ir lietuvių folkloras

„Suburtynės“ iniciatorė Skaidra Jančaitė yra profesionali dainininkė, menininkė, pedagogė. Kūrybinėje biografijoje – įvairių meno sričių, skirtingų muzikos žanrų atlikimai Lietuvos ir užsienio scenose, koncertuose, festivaliuose. S. Jančaitei yra pažįstama opera, teatras, performanso menas, eksperimentinė muzika, balso improvizacijos, meninė fotografija, o pastaruoju laikotarpiu – ir lietuviškosios sutartinės. Jų moko ne tik norinčius giedoti Lietuvoje, ne vienerius metus ją kviečiasi lietuvių išeiviai JAV. Jiems atveždavo ir savo kurtas fotografijas apie gimtą šalį, kurios papildydavo ir tarsi iliustruodavo lietuvių folkloro dainas.

„Sutartines atradau per vieną labai artimą ryšį, su Surkių šeima. Būdavo – jie susirenka ir gieda. Ir gieda tokias dainas, kurių aš nežinau. Kaip lietuvių išeiviai Amerikoje sako – šitos dainos man svetimos, bet jau tokios gražios, tokios gražios. Taip buvo ir man.“ Išgirdusi ir pačią sutartinę susitikus vis prašydavo padainuoti. „Nes labai gera nuo šių dainų, jos tokios tyros ir skambančios. Ir kiekvienas gali jas dainuoti“, – S. Jančaitė kviečia visus būti šių ypatingų lietuviškų daugiabalsių polifoninių dainų giedojimo misterijoje.

Menininkė sako, kad jai pavyko išgyventi ir savo svajonę – patirti sutartinę iki galo. „Iki to transo, kurį, sako, galima pajausti. Ir labiausiai jį matau žmonėse. Kai mes susitinkame, o šiais metais kas mėnesį žmonės renkasi ir gieda, po tų dviejų valandų visi pasikeitę, visiems gera ir nori tai tęsti“, – sutartinių giedojimą ji vadina lietuviška transformacija, lietuviška meditacija ir malda, ir pastebėjo, kad ji tinka ne tik lietuviams. „Sutartinių giedoti susirenka ir japonai, korėjiečiai, ir Norvegijoje teko žmones įtraukti į sutartinę, ir JAV bei kitur“. Ir svajoja apie sutartinės kelionę per Lietuvą, o galbūt ir per pasaulį.

Ieškoti tamsoje paslėptos brangenybės

Skaidra Jančaitė gimė ir augo Kaune, dabartinėje Kauno J. Gruodžio konservatorijoje mokėsi choro dirigavimo, studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, baigė docentės J. Grickienės ir profesoriaus V. Noreikos solinio dainavimo klasę. Vėliau tobulinosi dainavimo meistriškumo kursuose Danijoje, Prancūzijoje, Austrijoje ir kt. Dirbo LMTA, Kauno J. Naujalio menų gimnazijoje. Koncertavo klasikinės ir šiuolaikinės muzikos koncertuose, festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje.

Visgi prigimtimi linkusi eksperimentuoti S. Jančaitė yra išbandžiusi įvairias meno sritis bei jų jungtis. „Labai daug visko buvo. Aš niekada nėjau į teatrą dirbti, tačiau buvau kviesta vaidmenims operai, kviesta vaidmeniui teatre ar filme, kaip tokios pastovios darbo vietos neturėjau. Savo projektams kūriau ir fotografijas, jei derinosi projekto idėja ir mano fotografijų idėja.“ Menininkę nuolat traukia nauja, tad kūrybiniame kelyje atsirado ir performanso menas, eksperimentinė muzika.

„Performansai atėjo per tai, kad reikia dar kažką išdrįsti, pavyzdžiui susikalbėti tiesiogiai su menininkais, be režisieriaus. Ne klausyti, ką režisierius tau pasakys daryti, bet surasti tą giją, surasti tą svarbą, mintį, idėją, kuri gali veikti ir rimčiausioje scenoje, ar kur nors, pavyzdžiui, Tbilise, Kopenhagoje per lietuvių dienas tiesiog gatvėje vyksta vyksmas. Patiko eksperimentuoti“. Taip 10 metų vyko japonų kultūroje gimusio butoh šokio projektai su latvių režisieriumi, pantomimos meno pradininku Lietuvoje Modriu Tenisonu ir ilgamete jo kūrybinių projektų bičiule, performanso meno ir butoh atlikėja Simona Orinska.

Pajutusi, kad tarsi prisijaukino vieną sritį, S. Jančaitė imdavosi naujo projekto. „Suprantu, kad tai veikia, o aš einu ieškoti kitos tamsoje paslėptos brangenybės, kurią galėčiau ištraukti ir kitiems padėti ja naudotis. Tokia tarsi mano misija“, – ir sako, kad sutartinės ją pačios „pasiėmė“.

„Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus pakvietė pravesti muziejaus naktį. Tikriausiai norėjo kažko naujo, o aš pajutau – kaip gerai su Čiurlioniu skambėtų sutartinės, kaip gražiai su jo sonatomis derėtų. Na ir pasikviečiau savo mokines, kurios labai gerai giedojo sutartines, sukūrėme „Skaidrumų“ ansamblį“.

Vėliau tame pačiame muziejuje su kūrybiniu projektu lankęsis M. Tenisonas pasiūlė S. Jančaitei vidiniame muziejaus kiemelyje organizuoti trijų valandų sutartinių maratoną. 2020 metais čia įvyko pirmoji jos vedama „Suburtynė“, sutartinės buvo giedamos nepertraukiamai visą parą. „Po dviejų mėnesių Modris išėjo, gal nusiraminęs, kad įvyko geras dalykas“, – ambicingo užmojo pradžią, kad lietuviškų sutartinių giedojimas sklistų kuo plačiau ir pakylėtų, prisimena S. Jančaitė.

Sutartinių giedojimas tinka visiems

Po pirmųjų „Suburtynės“ metų S. Jančaitė manė, kad tuo ir baigsis. Tačiau įsiklausydama į norinčius dainuoti, norinčius mokytis, burtis ir drauge giedoti, idėją tęsia ir šiemet vyks ketvirta „Suburtynė“. „Nesu aš sutartinių specialistė, pati mokausi, aš tiesiog esu tokia kaip subūrėja“, – sako menininkė.

Sutartinės yra ypatinga lietuvių folkloro rūšis. Jas vienu metu atlieka du, trys ar keturi atlikėjai ar jų grupės, kartu skamba ne tik skirtingos melodijos, bet ir tekstai, kuriuose žodžių mažai, gausu garsažodinių priedainių, archajinių žodžių. Iš kitų stilių sutartinės išsiskiria aiškia sinkopuota ritmika, sekundiniu derinimu.

Organizuodama ir vesdama pamokas S. Jančaitė siekia ir kad kuo daugiau būtų skambančių tuo tikruoju garsu, kuris numatytas vienoje ar kitoje sutartinėje, ir sako, kad pati sutartinė atneša stebuklą tada, kai „susimuša“ tarp žmonių. „Nesvarbu, kokia sutartinė. Jeigu įvyko tas, „sutrinksėjimas“ toks, net tarsi juntama materialiai, kad įvyksta kažkas tarp mūsų. Lyg materija virsta tuo garsu, o tas garsas tampa materija, visi tai pajunta. Na, tikrai tada yra gerovė“, – ir priduria, kad sutartinių giedojimas yra ne tik grožis.

„Tai yra ir vidinė transformacija. Dabar, kai kas savaitę, ar net dažniau, turime kažkur skambantį Lietuvoje ratą sutartinių, kai jos dainuojamos festivaliuose, o norintys mokytis renkasi į pamokas, manau, kad procesas jau įsisuko. Žmonės rado būdą, kaip nesėdėti prie interneto, kaip neliūdėti vienišam, kaip nesiskųsti ar nebambėti ant negerovių, bet giedoti“. Pastebi pokytį ir augantį norą mokytis, patiems giedant gyvai patirti lietuviškas sutartines ir giedojimo drauge darną.

„Šis žmonių noras man yra didžiulis atsakas. Jeigu nereikėtų pinigų gyvenime, tai aš sakyčiau – aš labai turtinga“.

Improvizacijos – S. Jančaitės kūrybinės kelionės dalis

Pati Skaidra sako, kad dainuoti pradėjo būdama visai maža, kiek save atsimena – jau dainuodavo. Keliaudama su mama autobusu iš lopšelio „grodavo pianinu“ pirštais sau ant kelių ar ant mamos rankinės ir dainuodavo, nors tuo metu kalbėti dar nemokėjo. Ugtelėjus paprašyta padainuoti lipdavo ant stalo, net nežinodama, ką dainuos. „Sakydavau – dainuosiu savo kūrybos. Nežinau, kaip aš sugalvodavau, nežinau, iš kur viskas ateidavo. Atsimenu – būdavo tokia pauzė, nežinau, ką dainuosiu, mama taip pat nežino, ir aš tiesiog pradedu dainuoti“.

„Na taip darau ir dabar, tik dabar žinau, ką galiu ir ką norėčiau. Bet man labai patinka tas – kai nežinau“. Dainininkė veda ir patyrimines dirbtuves kviesdama tyrinėti savo balsą, jį pažinti, atverti, juo naudotis, mėgaujasi balso ir muzikinėmis improvizacijomis, į jas įtraukia ir kitus. „Suburtynėje“ taip pat skiriamas laikas improvizacijoms, o apsijungus nakties metu, tikriausiai gims ir naujos sutartinės.

Giedant sutartines dalyvauja ir profesionalaus šokio kūrėjai

Profesionali vokalo atlikėja sako, kad tokios, kaip mylimos sutartinės ji neturi, tačiau pastebi, kad viena ar kita sutartinė labiau atliepia ir labiau įtraukia tuo metu esančius sutartinių ar net profesionalaus šokio atlikėjus. „Kasmet atsitinka stebuklas ir kažkuri sutartinė tarsi užpildo visą „Suburtynę“, visi nori ją kartoti. Pirmais metais dažnai girdima buvo „Sidabro lakiūtė, sidabro… Eisim sesičiūtės, sidabro…“. Tuo metu kaip tik buvo atėjęs šiuolaikinio šokio teatro „Aura“ kolektyvas. Mes giedojome, o šokėjai toje pačioje erdvėje improvizavo. Buvo labai gražu. Atrodė visi tarsi įsimylėję į šią sutartinę. Vėliau to nepavykdavo pakartoti“. Kitais metais įsimintina buvo sutartinė „Rasa krito“, dainuojama trimis balsais, ji taip pat buvo improvizuojama.

Šiais metais „Suburtynės“ pirmosios dienos pabaigoje numatytas Simonos Orinskos ir jos įkurtos trupės „BUTŌ Lab“ performansas „GyjambesišaknijantgyjaM“. Taip pat atliekamas pagal sutartinę, kuri tai bus – sužinos tik repeticijos metu Kaune. Menininkė S. Orinska lietuviškas sutartines vadina gydančiomis, o per jas tyrinėdama moteriškąją energiją mato sąsajas ir su japonų kultūra bei visuotine dzeno energija.

Tekant saulei sutartines į dangų kels aitvaras

„Suburtynė“ organizuojama Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus vidiniame kiemelyje, čia įrengta jauki ekspozicija „Kryžių Lietuva“. Abi – Lietuvos kryždirbystė bei sutartinės – yra pripažintos UNESCO pasaulinio nematerialaus paveldo šedevrais.

S. Jančaitė sutartinių giedojimą vadina vienintele ir nepriklausoma, pačia gražiausia bei iš širdies kylančia lietuviška malda, o jas giedantys sako, kad sutartinė atgaivina ir dainuodami jas pailsi. Religinės idėjos nėra, norintys čia susirenka giedoti. „Galima pasakyti, kad tokia paslėpta idėja yra švarinti kūną ir dvasią, ir išmokti giedoti sutartines, išbūti sutartinę. Kas dar čia slepiasi joje – aš nežinau. Man tai toks… kosmosas. Tai labai smagu jame dalyvauti“.

Sutartinės skamba ir naktį, o švintant visi išeina į lauką ir giedodami sveikina saulę, prie šios bendros nuotaikos kviečia prisijungti visus norinčius. Tekant saulei sutartines aukštyn kels ir padės joms plisti Lietuvoje į dangų kylantis aitvarų meistro Tado Surkio „Suburtynei“ sukurtas aitvaras. „Man tai yra laisvės simbolis, laisvės skrydis. Turiu norą, kad sutartinė pradėtų gyventi kiekvienuose namuose“, – sako Skaidra Jančaitė.

Kolektyvai kviečiami rezervuotis laiką

„Suburtynės“ programą kasmet praturtina atvykstantys sutartinių giedotojai. „Jiems jau sava būti drauge, sutartinė yra sava, ir jie skamba tuomet stebuklingai. Pasiklausyti tokių kolektyvų yra gerovė. Nors, žinoma, kiek sudėtinga akustika, bet ji tuo pačiu yra labai patraukianti ir pagavi žmonėms, kuriems tai yra nauja“. Anksčiau šio lietuvių folkloro žanro nedainavę ir atėję paklausyti, pabuvę šioje erdvėje ima giedoti kartu.

„Pastebėjome, kad kolektyvai per Žolinę įprastai būna užimti, bet mes nusprendėme, kad ir Kaune turi būti Žolinių sutartinių šaltinis, datos nekeičiame“. Sutartinių giedojimas prasideda rugpjūčio 14 d. 12 val., baigiasi rugpjūčio 15 d. 12 val., tad iš tiesų galima susiplanuoti patogų laiką ir ateiti. „Ir Žolinę kitur galima pagauti, ir pas mus „Suburtynėje“ sudalyvauti. Visi laukiami“, – S. Jančaitė kviečia sutartinių giedotojų kolektyvus rezervuotis savo laiką programoje ir dalyvauti šioje nepertraukiamo sutartinių giedojimo kelionėje.

Sutartinių maratonas „Suburtynė“ yra nemokamas ir atviras visiems, norintiems patirti sutartinių giedojimą drauge ar tiesiog ateiti paklausyti. Prasideda rugpjūčio 14 d. 12 val., baigiasi rugpjūčio 15 d. 12 val. Visas 24 valandas giedamos bei šokamos sutartinės. „Suburtynės 2023“ vieta – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kaune vidinis kiemelis (V. Putvinskio g. 55, įėjimas pro šoninius vartus iš Vienybės aikštės / BLC centro pusės).

Parašykite komentarą