Sportas Žmonės

Ramūnas Butautas apie rinktinės trenerio paskyrimą: „Namų darbai padaryti”

Rugsėjo pradžioje Lietuvos krepšinio federacija (LKF) turės naują prezidentą, kurio iš karto po rinkimų lauks bene sunkiausias darbas – kartu su LKF Vykdomojo komiteto nariais išrinkti moterų ir vyrų rinktinių trenerius. Kandidatas į LKF prezidentus, Ramūnas Butautas, intensyviai ruošiasi galimiems svarbiems sprendimams bei darbams ir sutiko pasidalinti savo vizija, aptarti galimus kandidatus ir esamą situaciją.

  • Bene aktualiausias šiai dienai Lietuvos krepšiniui klausimas yra nacionalinių vyrų ir moterų rinktinių vyr. trenerių skyrimas. Kas, Jūsų manymu, yra realiausi kandidatai?

Kalbant apie vyrų rinktinės vyr. trenerio pareigas, turbūt vienbalsiai visa Lietuvos krepšinio bendruomenė išsirinktų Šarūną Jasikevičių. Tai neabejotinai talentingiausias Lietuvos treneris, jau įrodęs savo profesines kompentencijas tarptautinėje arenoje.

Tarp kandidatų taip pat yra Kazys Maksvytis, Kęstutis Kemzūra, Rimas Kurtinaitis, Dainius Adomaitis.

Tarp moterų rinktinės vyr. trenerio kandidatų matyčiau Vilių Stanišauską, Gitautą Kieviną, Roką Kondratavičių, Jurgitą Štreimikytę.

  • Gal galėtumėte trumpai apibūdinti kiekvieną iš kandidatų?

Na, Kazys Maksvytis yra vienas iš sparčiausiai tobulėjančių Lietuvos trenerių. Vienintelis iš jų per visą Lietuvos krepšinio istoriją iškovojęs 5 aukso medalius, vadovaudamas jaunimo rinktinėms Europos ir Pasaulio čempionatuose.

Kazys – inteligentiška, išsilavinusi asmenybė, galintis įkvėpti žaidėjus ir vesti juos į priekį. Jis – puikus strategas ir taktikas, išpažįstantis šiuolaikinį krepšinį. Šiandieninėje Lietuvos rinktinėje žaidžia net keli jo buvę auklėtiniai, ir, mano manymu, tai yra reikšminga detalė, o patirtis – įgyjama.

Kęstutis Kemzūra jau turintis patirties treneris, vadovavęs Lietuvos nacionalinei rinktinei Pasaulio čempionate, kur buvo iškovoti vienintelį kartą Lietuvos istorijoje bronzos medaliai.

K. Kemzūra – laisvai bendraujantis, šilta asmenybė, gebantis sutelkti žaidėjus ir juos įkvėpti. Puikiai išmanantis krepšinio subtilybes, inovatyvus ir kūrybingas treneris, turintis didelę patirtį tiek klubiniame, tiek ir rinktinių lygio krepšinyje.

Rimas Kurtinaitis – bene labiausiai patyręs treneris šiame sąraše. Jis – kietos rankos šalininkas, sugebantis valdyti komandą. Turėjo sunkų ir ne visai sėkmingą sezoną, tačiau tapo aplinkybių auka. Jis lieka vienintelis Europoje, jei neklystu, treneriu iškovojusiu Europos taurę 3 kartus.

Rimas propaguoja greitą, kietą, neretai tritaškiais paremtą krepšinį. Reikalauja drausmės ir disciplinos. Jo sukaupta patirtis – svarbus faktorius, renkantis vyr. trenerį.

Dainius Adomaitis – inteligentiškas, laisvai bendraujantis žmogus, lengvai randantis bendrą kalbą su žaidėjais ir gebantis sukurti gerą atmosferą komandos viduje treneris.

Dainius jau turi vadovavimo rinktinėje FIBA „langų” sistemoje patirties. Tai – labai svarbus faktorius, nes ši sistema nėra parankiausia mūsų rinktinei.  D. Adomaitis – labai pareigingas ir nuoseklus treneris, žengiantis koja kojon su krepšinio naujovėmis. Jo vadovaujama komanda FIBA „languose” žaidė sėkmingai ir užtikrintai, o jo pasitraukimas, mano manymu, buvo ne visai apgalvotas ir labiau paremtas emocijomis po pralaimėtų rungtynių.

Kalbant apie moterų rinktinės kandidatus vyr. trenerio postui užimti, matau, kad turime daugiau klausimų.

Vilius Stanišauskas – kylantis treneris. Stropus, pareigingas, darbštus ir siekiantis tobulėti. Jo vadovaujama Lietuvos U16 merginų rinktinė iškovojo sidabrą Europos čempionate. Neseniai U18 merginų rinktinė, kuriai vadovavo Vilius, sėkmingai žaidė FIBA Challenger turnyre, kuriame nugalėjo eilę stiprių, moterų krepšinyje tvirtas pozicijas užimančių komandų (Čekija, Vengrija, Turkija). Jis turi patirties ir kaip nacionalinės moterų rinktinės vyr. trenerio asistentas. Jo auginama karta turi puikias perspektyvas tapti rinktinės lyderėmis.

Gitautas Kievinas – Lietuvos čempionių treneris. Ambicingas, tikslo siekiantis, darbštus treneris. Gitautas siekia žinių ir tobulėjimo.

Rokas Kondratavičius taip pat jaunas ir tobulėjantis treneris. Jo vadovaujamos Kauno „Aistės-LSMU” krepšininkės yra iškovojusios Lietuvos čempionių titulą bei Karalienės titulą. Rokas turi vadovavimo jaunimo rinktinėse patirties, taip pat yra ragavęs ir nacionalinės moterų rinktinės vyr. trenerio asistento duonos.

Bendras šių trenerių bruožas – jaunystė. Todėl logiškai kyla klausimas, ar dar nėra per anksti užkrauti jiems tokią atsakomybę.

Labiausiai patyrusi šiame sąraše – Jurgita Štreimikytė-Virbickienė. Buvusi garsi Lietuvos krepšininkė, garsinusi Lietuvą už jos ribų, Europos čempionė, taip pat sukaupusi didelę patirtį ir būdama „Kibirkšties”, Lietuvos jaunimo U20 merginų ir nacionalinės moterų rinktinės vyr. trenere.

Jurgita savo žinias perduoda jaunosioms „Kibirkšties – VKM” krepšininkėms, o jos patirtis, mano manymu, labai praverstų ir treniruojant nacionalinę rinktinę.

Turbūt nereikia nurašyti ir vyresnės kartos trenerių, sukaupusių didelį žinių bagažą ir savo patirtimi galinčių padėti atgimti Lietuvos moterų krepšiniui.

  • Ar teko betarpiškai bendrauti su kiekvienu iš kandidatų?

Teko. Su kai kuriais telefonu, su kai kuriais ir akis į akį.

Su Šarūnu viskas kaip ir aišku. Jo darbas Barselonoje įvertintas labai gerai ir linkiu jam išpildyti visas savo profesines svajones. Jam suderinti darbą rinktinėje ir Eurolygoje šiuo metu yra neįmanoma. Bet aš tikiu, žinodamas Šarūno patriotizmą ir pasiaukojimą, kad dar tikrai matysime jį vadovaujantį nacionalinei rinktinei, tiesiog to laiko dar reikia palaukti.

Kalbinti galimi kandidatai į Lietuvos rinktinės vyr. trenerio postą sutartinai teigė, jog tokia galimybė juos domintų.

„Dar noriu dirbti klubiniame krepšinyje, bet rinktinei nesakau „ne”, – teigė Rimas Kurtinaitis.

Apie tokią galimybę teigiamai atsiliepė ir buvęs rinktinės treneris Kęstutis Kemzūra.

„Norėčiau padaryti trumpą pauzelę savo klubinėje karjeroje, bet pasiūlymą tapti rinktinės vyr. treneriu, svarstyčiau” – sakė Kęstutis Kemzūra.

„Tikrai nesakau „ne”, – kalbėjo Dainius Adomaitis jau turintis patirties vadovaujant rinktinei „languose” ir Pasaulio bei Europos čempionate.

Kazys Maksvytis jau ne kartą spaudoje išreiškė, kad neatsisakytų dirbti rinktinėje, šį klausimą įtraukęs ir į savo sutartį su „Permės” klubu.

„Esu pasirengęs tapti rinktinės treneriu, ieškočiau patikimo žmogaus, kuris padėtų ruoštis langams” – sakė Kazys Maksvytis

Moterų rinktinės vairą sutiktų perimti ir ilgametė jos žaidėja, bei ne vienerius metus trenerių štabe dirbusi Jurgita Štreimikytė-Virbickienė.

„Suprantu, kad situacija moterų krepšinyje nėra dėkinga, o vyr. trenerio kėdė labai karšta, tačiau būti rinktinės trenere neatsisakyčiau”, – teigė geriausia šalies krepšininkė.

Lietuvos moterų ir vyrų rinktinių vyr. trenerių skyrimas būtų pirmasis ir svarbiausias naujos federacijos sprendimas. Naujoji atranka ir FIBA „langai” startuoja jau rudenį ir jiems reikia labai rimtai ir atsakingai ruoštis. Kaip jau parodė istorija, tai – rimtas iššūkis mūsų rinktinėms.

  • Kokios rinktinės žaidėjų nuomonės apie rinktinių trenerių kandidatus?

Nacionalinės rinktinės vyr. trenerį skiria Lietuvos krepšinio federacijos vykdomasis komitetas, o ne žaidėjai, tačiau paisyti rinktinės žaidėjų nuomonės – būtina!

Teko kalbėtis su žaidėjais, tiek vyrų, tiek iš moterų rinktinių. Žadėjau išlaikyti diskretiškumą, tačiau žinau, kas būtų jų favoritais. Būtų nekorektiška skelbti jų pavardes, tarp kurių buvo minimos ir kai kurių vyresnės kartos trenerių ir net užsieniečių pavardės.

Taip pat ir man, kaip kandidatui į LKF prezidentus, nekorektiška neįvykus rinkimams, apie tai kalbėti.

  • Jūsų nuomone, koks turėtų būti kandidatas treniruoti nacionalinę rinktinę?

Mano manymu, idealiausias variantas, kai rinktinės treneris neturi klubinių įsipareigojimų ir gali visą dėmesį skirti pasirengimui „langams”. Geriausių savo žaidėjų, žaidžiančių stipriausiose lygose ir vėl neturėsime. Todėl ypatingai svarbu matyti žaidžiančius galimus kandidatus, įvertinti jų sportinę formą ir galimybes padėti rinktinei.

Taip pat labai svarbu stebėti varžovus, bandyti numatyti, kad atstovaus oponentams, kokia jų sportinė forma, kurie žaidimo aspektai yra jų pagrindiniai „ginklai”, o kur – meistriškumo skylės, kokį stilių propaguoja varžovų treneris, ir kam ruoštis. Atsirinkti mūsų žaidėjus būtent tokius, kurie būtų pranašesni už oponentus.

Tai didelis darbas, reikalaujantis daug laiko. O dirbant klube, aukšto lygio komandoje, tikrai tam skirti laiko būtų labai sunku.

Tačiau surasti tokį trenerį (nedirbantį klube) turbūt bus neįmanoma, nes darbas klubinis krepšinis leidžia jam kelti savo lygį, semtis patirties ir žengti į priekį. Taip pat tikriausiai sudėtinga turėti du trenerius, kur vienas dirbtų per „langus”, o kitas vasaromis.

Noriu pabrėžti, kad lapkričio mėnesį laukia Pasaulio čempionato atrankos turnyras. Šis etapas labai svarbus ir yra kelio link olimpinių žaidynių pradžia. Nepatekus į planetos pirmenybes užsidarytų durys ir į olimpiadą.

Noriu pasikartoti, kad vyr. trenerių skyrimas – svarbiausias sprendimas po rugsėjo 7 d. LKF prezidento rinkimų ir namų darbai yra padaryti.

//Nuotrauka – Fotodiena/Matas Baranauskas

Parašykite komentarą