Naudinga žinoti Žmonės

Psichologės patarimai sprendžiant darbo vietos rebusą: ar egzistuoja tobula vieta nuotoliniam darbui?

Naujausios tendencijos rodo, kad didelė dalis darbuotojų ir toliau prioretizuoja lankstų arba nuotolinį darbą. Vienoje iš šių metų rudenį atliktų apklausų nurodoma, kad net 41 proc. JAV darbuotojų ieško būtent lankstaus arba nuotolinio darbo galimybių. Tai rodo, kad pandemijos sukelti pokyčiai gilėja ir darbas nuotoliniu būdu vis labiau tampa nauju standartu, o ne laikinu sprendimu. Kita vertus, kaip išskiria psichologė Karine Sergian-Ignotienė, pasirinkus nuotolinį darbą reikėtų gerai apgalvoti būsimas darbo sąlygas. Tuo metu technologijų ekspertai pataria, į kokias įrenginių funkcijas, dirbant nuotoliniu būdu, svarbu atsižvelgti.

„Pasibaigus karantinui, dirbantys žmonės suprato, kaip svarbu atskirti darbo aplinką nuo poilsio erdvės, todėl pradėjo ieškoti įvairių alternatyvų, kur galėtų dirbti nuotoliniu būdu. Daugelyje pasaulio šalių – taip pat ir Lietuvoje – darbuotojai buvo linkę nuomotis mažas darbo erdves viešajame sektoriuje. Pavyzdžiui, viešos susitikimų erdvės biuruose, konferencijų salės bibliotekose ar pan. Tačiau dirbantys visame pasaulyje išbando ir pačias įvairiausias vietas darbui – pradedant nuo miesto erdvių su viešuoju internetu ar vasarnamių už miesto iki bandymų dirbti net iš nuosavo automobilio. Bet svarbiau už darbo vietą yra tai, kiek mums dirbant ne biure pavyksta iš tiesų pailsėti. Blogiausia, kai net savo poilsio erdvėje darbuotojas išlieka įsitempęs, o organizmas toliau gamina streso hormoną kortizolį. Todėl svarbu tinkamai įsivertinti ne tik nuotolinio darbo vietą, bet ir paties nuotolinio darbo principus“, – išskiria psichologė K. Sergian-Ignotienė ir dalinasi patarimais, į kuriuos verta atkreipti dėmesį dažnai dirbantiems nuotoliniu būdu.

Kokia geriausia alternatyva biurui ar darbui iš namų?

Šiandien nuotolinių darbo vietų pasirinkimas – itin platus: biblioteka, kavinės ar net darbo vietos perkėlimas į kitą šalį. Visgi, kaip pastebi psichologė, ne visos vietos yra tinkamos konkrečiam darbui. Todėl – svarbu laiku įsivertinti, ko iš būsimos darbo vietos tikitės ir ar joje rasite viską, ko jums gali prireikti.

„Neskaitant tradicinių biuro erdvių ar darbo iš namų, darbuotojai šiandien renkasi ir visiškai naujas erdves. Tik kaip žinoti, ar jos bus tinkamos būtent jums? Atsakyti į šį klausimą padės jūsų darbo specifika. Pavyzdžiui, vienas pagrindinių darbo iš kavinių privalumų yra tai, kad darbas nėra tapatinimas su darbuotojo namų ar poilsio erdve. Kita vertus – dirbant iš tokių vietų, tikėtina, bus daug itin įvairių trikdžių, kurie darys įtaką darbo efektyvumui. Kitas pavyzdys – darbas iš bibliotekų. Jose – minimalus triukšmo lygis, dažniausiai veikia bevielis internetas, yra viešai prieinamų informacinių technologijų ir, ypač jei tai aktualu darbui – įvairių informacijos šaltinių bei duomenų bazių. Bet jeigu darbo metu turite skambinti kolegoms arba klientams bei dalintis konfidencialia informacija, vieša bibliotekos erdvė nebus tinkama erdvė jūsų nuotoliniam darbui“, – pabrėžia K. Sergian-Ignotienė.

Kaip teigia psichologė, yra ir tam tikra grupė darbuotojų, kuriems dirbti keliaujant ar net persikėlus į kitą šalį sekasi geriau nei dirbant sėsliai biure ar iš namų. Kita vertus, daugeliui žmonių aplinka turi įtakos jų darbingumui, o keičiant šalį turime atsižvelgti į besikeičiančias aplinkybes: kultūrinį šoką, galimą klimato pokytį ir kitus natūralius reiškinius, kurie reikalauja ilgesnio ar trumpesnio adaptacinio laikotarpio.

Kas yra „inkaravimo technika“ ir kaip ją pritaikyti?

Anot K. Sergian-Ignotienės, svarbu ne tik konkreti nuotolinio darbo vieta, bet ir pačių darbuotojų nusiteikimas. Ypatingai tais atvejais, kai daugiau laiko dirbama ne biure, o iš namų ar kitų lokacijų. Galvojant apie tai, patogu išbandyti „inkaravimo techniką“.

„Egzistuoja vienas paprastas, tačiau efektyvus metodas, skirtas žmonėms, kuriems sunkiau pajusti motyvaciją ar darbingumą dirbant ne iš įprastos darbo vietos. Šis metodas vadinamas „inkaravimo technika“ – kai pradedate darbą, nusistatykite tam tikrą rutiną arba turėkite daiktą, kurį naudojate tik darbui. Tai gali būti namuose sukurtas darbo vietos kampelis, kuris naudojamas išskirtinai tik darbui. Taip pat tai gali būti darbinis laikrodis ar darbo kostiumas, apranga, kurią dėvite tik darbo metu. Net ir dirbant iš namų, atėjus darbo laiko pradžiai jūs susikaupę ateinate į šią vietą arba užsidedate tą specifinį daiktą. O darbui pasibaigus jūs tai paliekate iki kitos darbo dienos. Tokia „inkaravimo technika“ padeda pasąmoningai pajusti, kada laikas dirbti, o kada – metas ilsėtis ir skirti laiko savo asmeniniam gyvenimui“, – nurodo psichologė.

Kaip pasirinkti tinkamą įrenginį nuotoliniam darbui?

Technologijų ekspertai pastebi, kad dauguma žmonių, kurie bent kartą bandė pakeisti darbą biure į kitą vietą, yra susidūrę su netikėtomis problemomis. Dažniausia jų – kai paveda pagrindinis darbo įrankis – nešiojamas kompiuteris.

„Dirbant ne iš biuro, o iš kitų darbui pasirinktų erdvių, svarbu pasirūpinti įrenginiais, kurie prisitaikys prie jūsų režimo ar tempo. Šiandien nuotolinis darbas neįsivaizduojamas be nešiojamojo kompiuterio, todėl svarbu, kad jis turėtų viską, kas yra reikalinga žmonėms, dažnai keičiantiems darbo erdves: mobilumą, ryškų ekraną bei galingą našumą. Jeigu darbo metu tenka dalyvauti virtualiuose susirinkimuose ar konferencijose, svarbu, kad kompiuteris turėtų aukštos kokybės garsiakalbius. Pavyzdžiui, nešiojamasis kompiuteris „Huawei MateBook 14s“ yra pirmasis nešiojamas kompiuteris su įdiegta „Huawei Sound“ sistema bei gali pasigirti net keturiais garsiakalbiais. Šiais permainingais laikais technologijų gamintojai taip pat stengiasi kurti įrenginius, kurie būtų vis labiau pritaikomi ne tik darbui biure, bet iš bet kokios lokacijos“, – teigia „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė.

Bendri psichologės patarimai renkantis nuotolinį darbą

Jeigu dažnai tenka rinktis nuotolinį darbą arba dirbti iš namų, pasinaudokite pagrindiniais psichologės Karine Sergian-Ignotienės patarimais:

  1. Viena svarbiausių taisyklių, norint išlaikyti darbingumą visą darbo laiką – dažnos pertraukos poilsiui;
  2. Pertraukų metų rekomenduojama pasimankštinti patiems, pailsinti savo akis, o jei yra galimybė – pabūti gryname ore;
  3. Labai svarbus yra tinkamas laiko planavimas, kuriame numatytos tos dienos ar savaitės užduotys, griežtas pertraukų laikas bei riba, kai dienos darbai užbaigiami;
  4. Svarbu, kad dirbant ne iš biuro, kur darbo pabaiga yra aiškesnė ar reglamentuota, o nuotoliniu būdu iš namų, parko, bibliotekos ar kitos erdvės – darbas netruktų visą parą ir turėtų aiškią pradžią bei pabaigą.

Parašykite komentarą