Gegužės 24 d. Seimo Priklausomybių prevencijos komisija (PPK), vykdydama parlamentinę kontrolę, susirinko į posėdį išklausyti institucijų dėl viešojoje erdvėje paplitusios ir nerimą keliančios informacijos apie nepilnamečių rūkymą, paplitusį elektroninių cigarečių rūkymą Lietuvos mokyklose ir su tuo susijusiomis pasekmėmis.
Komisija norėjo išsiaiškinti, kokiais esamais įrankiais dabar naudojasi savivaldybės, vykdydamos pirminę ir antrinę prevenciją savo miestuose, kokius ilgalaikius tikslus yra nusimačiusios darbui su nepilnamečiais, kaip vyksta darbas su jaunimu už mokyklos ribų.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atliktas Lietuvos moksleivių gyvensenos ir sveikatos (HBSC) tyrimas rodo, kad 2022 m. rūkančių elektronines cigaretes skaičius tarp 5–9 kl. moksleivių išaugo iki 21 proc. (2018 m. – 17,9 proc.). Tuo metu rūkymas sumažėjo nuo 15,6 proc. (2018 m.) iki 12 proc. (2022 m.).
Sveikatos apsaugos ministerija posėdyje pristatė pagrindinius valstybės sukurtus įrankius, kuriuos savivaldybės turi galimybę įtraukti į savo ilgalaikius planus ir juos nuosekliai vykdyti.
„Vienas iš įrankių, kurį turi visos savivaldybės, yra ankstyvosios intervencijos programa, skirta jau eksperimentuojantiems su psichoaktyviosiomis medžiagomis paaugliams. Tačiau dar ne visos savivaldybės šį įrankį yra įdarbinusios (vykdyta 48 savivaldybėse iš 60). Kitas įrankis, kuriuo kviečiu visas savivaldybes pasinaudoti, – skiriamos papildomos lėšos pirminei prevencijai regionams ir savivaldybėms. Trečias įrankis – lėšos, skirtos savivaldybėse dirbančių specialistų kompetencijų gerinimui”, – apibendrindama savivaldybėms skirtus įrankius komentavo Komisijos pirmininkė Morgana Danielė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pristatė, kad Lietuvoje yra 11 akredituotų mokykloms sukurtų prevencinių programų (iš viso ŠMSM mokykloms siūlo 19 prevencinių programų). 2022 m. populiariausios programos buvo socialinio ir emocinio ugdymo programos: „Paauglystės kryžkelės”, ją įgyvendino 320 mokyklų (dalyvavo 59 293 mokiniai), „Zipio draugai”, šią programą įgyvendino 257 švietimo įstaigos ir „Antras žingsnis” – 242 mokyklų. Lietuvoje šiuo metu yra 957 mokyklos, kartu su ikimokyklinio ugdymo įstaigomis – daugiau kaip 1000.
Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. visose mokyklose bus įgyvendinama naujai parengta „Gyvenimo įgūdžių programa”, kuri užtikrins bazinį ir nuoseklų socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymą nuo 1 iki 10 / II gimnazijos klasės. 2023 m. šiai programai vykdyti valstybės biudžete yra numatytos 2034 tūkst. eurų lėšos.
Posėdžio metu Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras pasidalijo savo gerąja praktika – „Planet Youth” modelio diegimu ir įgyvendinimu Vilniuje. Tai yra Vilniui adaptuotas iš Islandijos perimtas modelis, kuriuo siekiama, pasitelkiant šeimas, bendruomenes ir ugdymo įstaigas:
· didinti tėvų žinojimą apie psichoaktyviųjų medžiagų prevenciją šeimoje;
· pagerinti paauglių gerovę mokyklose ir padidinti mokyklų galimybes gerinti mokinių sveikatą;
· didinti mokinių sąmoningumą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo klausimais;
· užtikrinti, kad seniūnijoje būtų erdvė, kurioje paaugliai saugiai ir sveikai galėtų leisti laisvalaikį ir kt.
Jaunimo reikalų agentūros atstovas Komisijai pristatė darbo su jaunimu gerąsias praktikas. 58 savivaldybėse vyksta atviras darbas su jaunimu, veikia 53 atvirieji jaunimo centrai ir 75 atvirosios jaunimo erdvės. 25 savivaldybės (27 komandos) vykdo mobilųjį darbą su jaunimu. 5 savivaldybėse (9 komandos) vyksta darbas su jaunimu gatvėse. Jaunimo informavimu ir konsultavimu užsiima 23 savivaldybės. Nepaisant siekio, sudaryti sąlygas jaunam žmogui įsitraukti į asmeninę, profesinę ir visuomeninę veiklą, dar labai trūksta nuoseklaus finansavimo užtikrinimo.
„Prevencijos programų turime visiems – nuo darželinuko iki abituriento. Gerųjų praktikų ir įrankių, kuriuos galime įsisavinti, šiandien taip pat išgirdome ne vieną. Primygtinai prašau pačioms savivaldybėms, įsivertinus savo poreikius, nuspręsti, kurie įrankiai būtų joms tinkamiausi, išsikelti ilgalaikius tikslus ir nuosekliai juos vykdyti. Taip pat tikslingai skirti tam finansavimą. Mažiausiai veiksmingos ir efektyvios yra trumpalaikės, parodomosios priemonės. Jos naudos neatneša”, – apibendrindama posėdžio metu pristatytą informaciją komentavo Komisijos pirmininkė M. Danielė.
Komisijos posėdyje dalyvavę elektroninėmis cigaretėmis prekiaujantys verslo atstovai pažymėjo, kad legalus verslas atsakingai žiūri į kokybiškų gaminių prekybą, tačiau turi būti ieškoma išeičių, kaip užkardyti neaiškios sudėties produktų įsigijimą nepilnamečiams.
Policijos departamento atstovai pabrėžė, kad numatytos baudos už nelegalių priemonių pardavimą yra gerokai per mažos. Komisija sieks peržiūrėti šios srities teisės aktus ir juos pakeisti.
