Pramogos

Prestižiniame fejerverkų meno festivalyje lietuvių kūrybai nusilenkė visas Monakas

Griausmingi aplodismentai, skambantys visame Monake, ir kelias minutes besitęsiantys jachtų garsiniai signalai – taip publika dėkojo „Bliko“ komandai, danguje sukūrusiai tikrą šviesos pasaką.

Šis lietuvių pasirodymas tapo dalimi tradicinio, prestižinio fejerverkų meno festivalio – konkurso „Art en Ciel“ dalimi.

Į ypatingą Monake vykstantį renginį kasmet kviečiami tik geriausi savo srities žinovai. Šįmet atvykti į įsimenantį kunigaikštystėje inicijuojama šou pasiūlyta keturioms danguje grožį bei teigiamas emocijas žadinančius vaizdus kuriančioms kompanijoms. Tarp jų – ir bene žinomiausiems Lietuvoje fejerverkų ir pirotechnikos meistrams iš „Bliko“.

„Kasmet festivalio organizatoriai itin atidžiai atsirenka tuos, kuriuos pakviečia dalyvauti konkurse. Vien tai, kad turi galimybę pademonstruoti savo profesionalumą, yra svarus pripažinimas“, – sakė „Blikas“ vadovas Gytis Lagunavičius.

Lietuviai Monako festivalio „scenoje“ pasirodė pirmieji. Tuomet nedidelės Alpių šalies prie Viduržemio jūros uoste kuriamu reginiu buvo galima pasigrožėti tiek iš sausumos, tiek iš vandens – plaukiojant jachtomis Žydrąja pakrante.

Galima sakyti, jog tą vakarą visa nykštukinė valstybė gyveno tik festivalio įspūdžiais, mat Monakas yra išskirtinis savo kraštovaizdžiu bei architektūra – namai čia statomi taip, kad tiek pro langus, tiek iš terasų, tiek iš viešųjų erdvių ar restoranų atsivertų vaizdas į jūrą, o kartu – į fejerverkais nušvintantį dangų.

„Bliko“ konkursui paruoštos programos pagrindinė tema buvo kelionė laiku. Tai tapo reginių danguje ir muzikos šou, kuriuo norima priminti ryškiausius žmonijos bei gamtos išgyventus laikotarpius nuo seniausių amžių iki šių dienų. Sumanymo įgyvendinimu rūpinosi pirodizaineris Mindaugas Preikša, o garso takelį pasirodymui paruošė kompozitorius Audrius Balsys.

„Garsai ir vaizdai, tomis akimirkomis karaliavę Monake, tarsi vedė publiką per epochas, kartu leisdami pajusti dangaus platybes, vandenynų gelmes, prisiliesti prie pasaulyje užgimusių stebuklų. O publikos reakcija po 20 minučių trukusio šou nepaliko abejonių – Lietuvos vardas fejerverkų meno mylėtojams įsimins ilgam“, – sakė Monake viešėjusi fejerverkų festivalio „Vilniaus fejerija“, kuris vyks rugsėjo 21 d. Vingio parke, prodiuserė Nijolė Ruzgienė.

Anot jos, specialų „Bliko“ pasirodymą bus galima išvysti ir Lietuvoje vyksiančiame bei tarptautinio dėmesio visada sulaukiančiame renginyje. Tiesa, „Vilniaus fejerijos“ konkursinėje programoje lietuviai nedalyvaus, o publiką džiugins Amerikos, Čekijos ir Portugalijos komandų darbai – jie pristatys pagal pasirinktas temas sukurtus fejerverkų šou.

„Pasirodymas Monake yra didžiausias mūsų per 25 veiklos įgyvendintas projektas, kuriam ruošėmės ne vienerius metus. 5000 šūvių vienoje vietoje… Specialistai supras apie ką kalbu. Tai, kaip viskas atrodys, kolegų buvo nupiešta ir popieriuje, ir kompiuteryje“, – pasakojo G. Lagunavičius.

Į Monaką „Blikas“ išsiuntė du sunkiasvorius automobilius, gabenusius 2,5 tonos pirotechnikos gaminių ir 10 tonų įrangos, skirtos jiems paleisti. Visa tai sumontuoti dvylikai komandos narių prireikė beveik dviejų parų laiko.

„Gera nuotaika ir linksmybės – tarsi neatsiejama Monako dalis! Mums džiugesį kėlė ir tai,  kad vėjas festivaliui buvo palankus, o skaidrus dangus fejerverkų skleidžiamą magiją tik dar labiau išryškino“, – sakė N. Ruzgienė.

Pasibaigus šou festivalio dalyvius vertinančios komisijos nariai lietuviams negailėjo komplimentų – iki šiol tai buvo geriausias bei jautriausias pasirodymas Monake per pastaruosius penkis metus.

Pirmą kartą prestižiniame fejerverkų konkurse dalyvaujančių lietuvių varžovais šįmet taps Ispanijos, Didžiosios Britanijos ir Ukrainos komandos. Kiekviena šalis savo dvidešimties minučių trukmės darbų pristatymui turi atskirą dieną. Ispanai savąjį meistriškumą demonstruos liepos 27  d., anglai – rugpjūčio 3 d., o ukrainiečiai – rugpjūčio 10 d. Visus šou vertina komisija ir žiūrovai. Būtent bendri balsai lems, kurie fejerverkų meistrai šįmet pasipuoš garsiosios kunigaikštystės laurais ir galės teisėtai vadintis vienais stipriausių savo srities profesionalų pasaulyje.

Monake vykstantis renginys patenka į svarbiausiųjų fejerverkų meno konkursų penketuką. Solidžios varžytuvės dar rengiamos Kinijoje, Australijoje, Kanadoje ir Filipinuose. Europoje dar išsiskiria Vokietijoje bei Belgijoje vykstantys stiprių meistrų pasirodymai.

„Tai, kad buvome pakviesti į Monaką, yra ir pripažinimas, ir atsakomybė“, – sakė kompanijos, kuri yra dalyvavusi daugelyje Europos festivalių ir aukščiausius apdovanojimus pelniusi net devynis kartus, vadovas G. Lagunavičius.

Fejerverkų istorija prasidėjo prieš daugiau nei 2 000 metų Kinijoje – gerokai anksčiau nei buvo atrastas parakas. Manoma, kad pirmąja petarda tapo atsitiktinai į laužą įmesta žalia bambuko lazdelė. Bambukai auga taip greitai, kad oras kartu su augalo sultimis lieka įkalintas augalo viduje. Kaitinamas jis ima plėstis, kol galiausiai gana trankiai susprogdina bambuko lazdelę. Iš pradžių šis keistas garsas jį išgirdusius žmones baugindavo, tačiau su laiku sproginėjančius bambukus imta naudoti naujų Mėnulio metų šventimui, o dar vėliau – ir kitoms linksmoms šventėms paminėti. Ši tradicija tęsėsi dar gerą tūkstantį metų, kol, su parako atsiradimu, pasaulį išvydo ir išsivystė fejerverkų gamybos pramonė.

Šių laikų fejerverkų šou išsiskiria originalumu bei šiuolaikiškumu, juolab, kad naujųjų technologijų dėka, danguje galima pamatyti tikrą iliuzijų ir meno reginį. Kompiuterine įranga valdomi fejerverkai, pirmiausiai yra komponuojami ekrane ir tik vėliau paleidžiami į orą. Vienas svarbiausių elementų yra fejerverkų galimybės. Pavyzdžiui, į dangų jie yra paleidžiami grojant parinktai muzikai, o liepsnelių kuriami vaizdai ore atitinka kiekvienai garso milisekundei. Šiuolaikiniai fejerverkai dar ir „šoka“ bei gali būti atvaizduojami skirtingose formose ar pavidaluose – žaibo ar lietaus imitacija, gėlės, žodžiai bei daugybė kitų ornamentų yra tik maža dalis to, ką danguje gali sukurti šio akimirkos meno atstovai.

Parašykite komentarą