ILRP Smetonos mirties metinems
Kultūra

Pradės pirmojo valstybės prezidento jubiliejinių metų renginių ciklą

Istorinėje LR Prezidentūroje, Vilniaus g. 33, Kaune, sausio 9 d., antradienį, 15 val.  minėsime Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos (1874–1944) 80-ąsias mirties metinės. Šiai sukakčiai skirtas renginys „Atminties dedamoji: nusilenkimas mirusiam“ pradės pirmojo valstybės prezidento jubiliejinių metų renginių ciklą, truksiantį visus metus.

Renginio „Atminties dedamoji: nusilenkimas mirusiam“ dėmesio centre – ne vien prezidentas A. Smetona. Apie visus tris paskutinius tarpukario Baltijos valstybių prezidentus pasakojama dokumentiniame filme „Prezidentų likimai“ (2006 m., trukmė 46 min.), kuris bus rodomas renginio metu. Filme atkuriamos lemtingos 1940-ųjų birželio okupacijos akimirkos, sugriovusios ne tik valstybių, bet jų vadovų likimus: prezidentas A. Smetona apsisprendė pasitraukti į Vokietiją, o Latvijos ir Estijos prezidentai Karlis Ulmanis ir Konstantinas Petsas greitai tapo sovietų teroro aukomis. Filmo scenarijaus autorius ir režisierius Vytautas Urbanavičius įamžino latvių ir estų pastangas surengti ekspedicijas į jų tremties vietas ir surasti prezidentų palaikus bei juos grąžinti į šalį ir čia deramai palaidoti. Po filmo peržiūros diskusijoje dalyvaujantys prof. dr. V. Urbanavičius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Paieškų ir identifikavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Dalius Egidijus Stancikas ir istorikė dr. Ingrida Jakubavičienė kalbės apie valstybės istorijai svarbių asmenų atminimo įamžinimą, dingusių palaikų paieškas bei jų suradimą, identifikavimą ir perlaidojimą.

Prezidentas A. Smetona žuvo 1944 m. sausio 9 d. Klivlande, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Apie 9 val. ryto name kilusio gaisro metu nuodingi dūmai pasiglemžė 69 metų amžiaus A. Smetonos gyvybę. Tragedija sukrėtė ne tik prezidento šeimą, bet ir visą lietuvių išeiviją JAV bei tautą, kuri apie tai išgirdo iš okupacinės vokiečių valdžios laikraščių. Sausio 13 d. prezidentas A. Smetona iškilmingai buvo palaidotas Klivlando Kalvarijos kapinėse, vėliau jo palaikai buvo perkelti į Nolvudo mauzoliejų. 1974 m. minint prezidento A. Smetonos mirties 30-metį, DLK Birutės karių šeimų draugijos narių aukomis ir pastangomis A. Smetonos ir jo žmonos Sofijos Smetonienės palaikai buvo perkelti į Čardono mieste esančių Visų sielų kapinių mauzoliejų, kur ilsisi iki šiol.

Lietuvoje prezidentą A. Smetoną primena jam skirti paminklai (Kaune, gimtajame Užulėnio kaime, Palangoje) bei atminimo lentos (Vilniuje, Kaune), gatvės, mokyklos ir muziejai, susiję su jo atmintimi. Prezidento A. Smetonos atvaizdas tarpukariu buvo neabejotinai dažniausiai tiražuojamas įvairiuose dailės kūriniuose bei valstybės reprezentaciniuose objektuose (pašto ženkluose, monetose, suvenyruose, plakatuose ir pan.), o jo biografija, politinė ir visuomeninė veikla įamžinta daugybėje mokslinių knygų, straipsnių ir grožinėje literatūroje. Šiandien, karo akivaizdoje, autoritarinis A. Smetonos valdymas sulaukia daug kritikos, kartais pagrįstos, kartais nurašytos nuo sovietinių vadovėlių. 2024-ieji – puiki proga pažvelgti į A. Smetoną iš naujo. Istorinė Prezidentūra tam skirs visus metus: lankytojų laukia 3 parodos ir 11 renginių ciklas.

Parašykite komentarą