Vaida Tamoseviciute. Perejimas. 2019. Performansas parodoje Kraujas ir zeme. SMC Vilnius. Nuotraukos autore Dalia Mikonyte
Kultūra

Positions Berlin Art Fair

2021 m. rugsėjo 9-12 dienomis galerija „Meno parkas“ jau 7-us metus iš eilės dalyvaus Berlyno šiuolaikinio meno mugėje – „Positions Berlin Art Fair“. Šiais metais galerija pristato net penkių Lietuvos menininkų – Prano Griušio, Povilo Ramanausko, Vaidos Tamoševičiūtės, Aušros Vaitkūnienės ir Gabrielės Aleksės, kūrinius.

Mugė vyks Tempelhof oro uoste (5-6 angaras, Tempelhofer Damm 45, 12101 Berlynas, Vokietija).

Galerijos „Meno parkas“ stendo numeris – B03.

Galerijos stende Berlyne bus pristatomi lietuvių tapytojo – Prano Griušio (g. 1955) kūriniai iš ciklo „Miestas savyje“. Tai keliantys įvairias asociacijas paradoksalūs miesto peizažai ir vaizdai, įprastų miesto simbolių metamorfozės, tarpukario kultūrinio palikimo ir šiandienos ženklų sintezė, praplečianti šalia esančio pasaulio suvokimą ir interpretacijas.

Taip pat POSITIONS mugės lankytojai galės pamatyti gerai žinomos tapytojos Aušros Vaitkūnienės (g. 1962) kūrinius ant drobės bei popieriaus. Savo darbais menininkė trina liniją tarp apčiuopiamų ir tik intuityviai jaučiamų dalykų, o juos dažnai įkvepia nepavaldi (o ir labai mistiška) gamta. Tapybos katedrai Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete vadovaujanti menininkė yra laimėjusi Pollocko–Krasner fondo stipendiją (The Pollock-Krasner Foundation, New York, USA), jos kūriniai yra Mo muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lippe apskrities vyriausybės (Vokietija) ir privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.

Pirmą kartą meno mugėje debiutuos viena aktyviausių Lietuvos performanso meno atlikėjų – Vaida Tamoševičiūtė (g. 1983). Galerijos stende bus pristatomos autorės performansų video bei fotodokumentacijos. Šiuolaikinės menininkės Vaidos Tamoševičiūtės jau kurį laiką viena pagrindinių kūrybos sferų yra performanso menas. Simbolišką, kruopščiai parinktą ir suplanuotą performanso erdvę ir vizualumą tikriausiai lemia autorės tapybos studijos bei darbo patirtis teatre. Būtis ir rutina yra neatsiejama jos kūrybinio darbo dalis. O pagrindu tampa siekis surasti savo pačios tikrovę per performanso meną. Savo kūriniuose menininkė kvestionuoja normalumo, lyčių vaidmenų, individo vietą visuomenėje, o pastaruoju metu – motinystės,  sąvokas.

Povilas Ramanauskas (g. 1987) – jaunosios kartos menininkas nagrinėjantis šiuolaikinės tapybos atvejus ir galimybes. 2012 m. baigė tapybos magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje, Kauno fakultete. Nuo 2009 m. dalyvauja šiuolaikinio meno parodose Lietuvoje ir užsienyje. 2017 m. tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“ išrinktas geriausiu jaunuoju menininku, o Baltijos šalių tapybos konkurse „Jaunojo tapytojo prizas“ pelnė specialų komisijos paminėjimą. Mugėje bus pristatomi įvaizdinamos (ne)nuoseklios tapybos galimybių praplėtimo paieškos, ėjimai iš dvimatės plokštumos į erdvę ir pasivaikščiojimai tapybos paribiais. Povilo Ramanausko kūrinius, būtų galima įvardyti tapybos idėjomis, objektais, instaliacijomis ar tiesiog hibridais.

Taip pat, galerija „Meno parkas“ džiaugiasi galimybe pristatyti jaunąją menininkę Gabrielę Aleksę (g. 1990), pelniusią šių metų Claus Michaletz prizo skirto Rytų Europos menui ir jaunųjų menininkų kūrybos skatinimui, specialų paminėjimą. Stende bus galima pamatyti vieno naujausių autorės tapybos darbų ciklo „Perspektyva tai taškas horizonte“ kūrinius.

Pati menininkė apie šį kūrybinį etapą kalba: „Darbų serija pradėta tapyti prasidėjus pirmajam karantinui. Tuomet pajaučiau kaip izoliuojantis nuo kitų tenka susitikti pačiai su savimi. Vieniems žmonėms tokia atskirtis nuo sociumo gali reikšti nepakeliamą vienatvę, o kitiems atvirkščiai – atsigręžimą į save ir panirimą į savo viduje esančią ramybę. Esu buvusi 10 dienų Vipasanos tylėjimo ir meditacijos stovykloje, ten pavyko prisiliesti prie ramybės, kuri tęsiasi į begalinį horizontą, tokį neišmatuojamą kaip visa visata.

Ciklo pavadinimas „Perspektyva tai taškas horizonte” nusako žmogaus ieškojimą žvelgti toliau už esamo pasaulio ribų. Paveiksluose vaizduojamos belaikiškos erdvės sustingusios vakuume. Tuščias miestovaizdžio peizažas tampa akistata su begalybe ir savotiška nuoroda į vidinį žmogaus pasaulį. Jei nesusitinki su savimi, manai jog pasaulį matai pro langą, o iš tiesų pasaulis – paveikslas ant žmogaus sąmonės būsto sienos.“

Parašykite komentarą