Seimas po svarstymo pritarė Švietimo įstatymo pakeitimams, kuriais numatoma įstatyme nustatyti mokyklų veiklos kriterijus, šiuo metu reglamentuojamus Vyriausybės nutarimu. Tokiu būdu siekiama įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimą, kuris įpareigojo mokyklų veiklos kriterijus reglamentuoti įstatymu.
Švietimo įstatymas būtų papildytas kriterijais, kuriuos turi atitikti mokyklos, vykdančios bendrojo ugdymo programas. Pasak buvusios švietimo, mokslo ir sporto ministrės, Seimo narės Jurgitos Šiugždinienės, įstatyme būtų nurodyti aštuoni kokybiniai ir kiekybiniai kriterijai, iš jų du – kiekybiniai kriterijai.
Kaip ir iki šiol, mokyklos ugdymo planas turėtų atitikti švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintus bendruosius ugdymo planus, mokymosi aplinka ir mokinių krūvis − higienos normas ir teisės aktų nustatytus mokinių saugos bei sveikatos reikalavimus, o mokyklos vadovų, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų turimas išsilavinimas ir kvalifikacija − įstatymo ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus.
Kaip pažymėjo J. Šiugždieninė, tai reiškia, kad nesvarbu, ar tu gyveni Rokiškyje ar Vilniuje, tu turi turėti galimybę turėti visą ugdymosi tinklelį, t. y. viduriniame ugdyme tu turi turėti galimybę aukščiausiu lygiu mokytis, pavyzdžiui, chemijos, ir laikyti jos valstybinį brandos egzaminą.
Bendruosiuose kriterijuose būtų įtvirtinta, kad ugdymo fizinė ir informacinė aplinka turi būti pritaikyta mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, užtikrinamas mokymosi ir švietimo pagalbos teikimas pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytas tvarkas.
Mokinių skaičius valstybinės ir savivaldybės mokyklos klasėse turėtų atitikti leistiną mažiausią ir (arba) didžiausią mokinių skaičių, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į bendrojo ugdymo programos lygmenį, mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, mokymo kalbą, mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kurioje yra mokykla, specifiką, Vyriausybės nustatytus klasių jungimo principus.
Valstybinėje ar savivaldybės mokykloje mokinių skaičius turėtų atitikti leidžiamą mažiausią mokinių skaičių, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į mokyklos tipą ir paskirtį, mokymo kalbą, mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kurioje yra mokykla, specifiką, sąlygų sudarymą užtikrinti užsienio kalbų, pasirenkamųjų dalykų ir neformaliojo vaikų švietimo programų pasiūlą, tenkinančią mokinių ugdymosi poreikius ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai naudojant valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas.
Po svarstymo už teisės akto pakeitimus (projektas Nr. XIVP-2759(2) balsavo 68 Seimo nariai, prieš – 11, susilaikė 41 parlamentaras. Tam, kad jie būtų priimti, Seimas turės balsuoti dar kartą.
