Naudinga žinoti Žmonės

Plastiko atliekų problemos sprendimas – prikelti jas naujam gyvenimui: virsta net namais ir elektromobiliais

Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programos duomenimis, kasmet pasaulyje susidaro apie 300 mln. tonų plastiko atliekų. Iš jų perdirbama tik maždaug 16 proc. Likusi dalis išmetama į sąvartynus, sudeginama arba paprasčiausiai patenka į aplinką. Vien pasaulio vandenynai kasmet užteršiami 8 mln. tonų naujų plastiko atliekų, kurios kenkia ekosistemoms ir irdamos patenka į mitybos grandines. Akivaizdu, kad pasauliui būtina plastiko perdirbti dar daugiau. Pavyzdžių, kaip naudingai ir kūrybingai panaudoti perdirbtą plastiką, netrūksta, tad reikia tik verslo iniciatyvos.

Plastiko atliekos gali būti panaudotos naudingai

Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto Polimerų chemijos ir technologijos katedros prof. Ramunė Rutkaitė sako, kad iš esmės visos plastiko atliekos vienokiu ar kitokiu būdu galėtų būti panaudotos naudingai, tik klausimas, kokie būtų kaštai.

„Pats plastiko perdirbimo procesas nėra labai sudėtingas: surinktos atliekos rūšiuojamos, smulkinamos, plaunamos ir transportuojamos į įmones naujiems produktams gaminti. Didesnių keblumų kyla siekiant atliekas tinkamai išrūšiuoti, atskirti skirtingų medžiagų sluoksnius ir įvairias priemaišas. Taip pat svarbu, ar atliekas sudaro tos pačios rūšies plastikas, ar įvairūs jo mišiniai, skirtingos jų kombinacijos. Nuo to priklauso, kokios kokybės žaliava bus gauta antriniam panaudojimui ir kokias savybes ji turės“, – pasakoja prof. R. Rutkaitė.

Didžiausias iššūkis – perdirbti maišyto plastiko atliekas

Dėl to viena svarbiausių plastiko perdirbimo srityje tyrimus atliekančių ir inovacijas kuriančių mokslininkų bei technologų užduočių, prof. R. Rutkaitės teigimu, yra rasti būdų gaminiuose skirtingų medžiagų sluoksnius derinti taip, kad perdirbant juos būtų galima lengvai atskirti. Tai šiandien yra pagrindinis iššūkis plastiko perdirbimo srityje, nes įvairiems gaminiams naudojamų kompozitų – sujungiant kelis skirtingus plastikus ar medžiagas gautų gaminių – galimybės perdirbti dažnai yra ribotos.

„Perdirbti ir kokybiškai panaudoti gamybines plastikų atliekas daug lengviau, kai yra tiksliai žinoma jų sudėtis. Formuojant plastiko gaminius dažniausi naudojami įvairūs priedai, skirti gaminiams lengviau formuoti ar reikiamoms savybėms išgauti, pavyzdžiui, plastikliai, užpildai, dažikliai ir pan. Jie kiekviename gaminyje gali skirtis, o tai apsunkina perdirbimo procesą ir antrinį medžiagų panaudojimą – tampa sunkiau prognozuoti, kokiomis savybėmis nauji gaminiai pasižymės, ar jie bus ilgaamžiai, ar atitiks reikiamus kokybės ir saugumo standartus“, – sako prof. R. Rutkaitė.

Visgi, KTU mokslininkės teigimu, pasaulyje yra gausu pavyzdžių, kai perdirbant plastiko atliekas pramoniniu būdu vėl pagaminami aukštos kokybės gaminiai. Perdirbti plastikai naudojami ne tik statybų pramonėje, įvairiems konteineriams, talpykloms, lauko baldams, biuro kėdėms, vaikų žaidimo aikštelių įrenginiams, sporto priemonėms, kilimėliams, taip pat žaislams, kuprinėms, sportinei avalynei, drabužiams, netgi pėdkelnėms ar kepurėms gaminti. Didelė dalis kai kurių rūšių perdirbto plastiko gali būti panaudota pakavimo medžiagoms ir maišeliams gaminti. Anot prof. R. Rutkaitės, tai itin svarbu, nes tokių gaminių sunaudojama itin daug.

Iš perdirbto plastiko – nuo baldų iki automobilių ir namų

Pasaulyje, taip pat Lietuvoje, įkvepiančių antrinio plastiko panaudojimo pavyzdžių yra išties nemažai. Pavyzdžiui, Švedijos baldų gamybos milžinė IKEA yra pristačiusi baldus, kuriems pagaminti naudota tiek perdirbta mediena, tiek iš surinktų ir perdirbtų PET buteliukų gautas plastikas. Iš pasaulio vandenynuose surinktų ir perdirbtų plastiko buteliukų bei žvejybos tinklų gaminami net ir tokie produktai kaip riedlentės ar populiarusis „Jenga“ žaidimas, taip pat miegmaišiai, kiliminės dangos, įvairūs aksesuarai, teniso kamuoliukai.

Perdirbtas plastikas ar plastiko atliekos gali būti panaudojamos net namų ir mokyklų statyboms. Štai pernai platformos „Archstorming“ organizuotą tarptautinį konkursą laimėjo Danielio Garcios ir Williamo Smitho pasiūlytas mokyklos pastato, kurio didžioji dalis konstrukcijų yra iš perdirbto plastiko, projektas. Perdirbto plastiko pastatų koncepcijų ir įgyvendintų projektų pasaulyje atsiranda vis daugiau. Be to, statybų pramonėje perdirbtas plastikas vis plačiau naudojamas įvairioms inžinerinėms sistemoms, vamzdžiams, langų ir durų rėmams, interjero detalėms ir kitiems sprendimams.

O štai Nyderlandų studentų komanda norėdama atkreipti dėmesį į ekologines problemas vien tik iš perdirbto plastiko ir įvairių buitinių atliekų sukūrė veikiantį elektromobilį. Šios transporto priemonės važiuoklė sukurta iš linų ir vandenynuose surinktų bei perdirbtų PET butelių. Automobilio salonui įrengti Eindhoveno technikos universiteto studentai panaudojo įvairias buitines atliekas, o kėbului – paprastai elektronikos prietaisuose naudojamą kietą plastiką.

Puikių perdirbto plastiko panaudojimo pavyzdžių yra ir Lietuvoje. Mūsų šalyje veikia įmonės, kurios iš perdirbto plastiko gamina suoliukus, šiukšliadėžes, konteinerius, įvairias konstrukcijas ir dangas žaidimų bei sporto aikštėms. Pavyzdžiui, lietuviško aplinkai draugiškesnių kojinių prekės ženklo „Ūkai“ gaminiuose panaudojamas iš Indijoje bei Tailande surinktų ir perdirbtų plastikinių buteliukų gautas plastiko verpalas. Į kiekvieną lietuvių gaminamų kojinių porą įverpiamas vienas iš vandens telkinių ištrauktas plastiko buteliukas. Be to, bendrovė remia plastiką iš vandenynų valančią organizaciją „Plastic Bank“, todėl viena vartotojų nupirkta kojinių pora iš aplinkos padeda pašalinti 51 plastikinį buteliuką.

Nuo 2022-ųjų – pakuočių mokesčių pokyčiai

Kaip numato 2023 m. įsigaliosiantis Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas, aplinkos ministras tvirtins kriterijus, pagal kuriuos turės būti diferencijuojami organizacijų įkainių dydžiai, atsižvelgus į pakuočių savybes, patvarumą, taisomumą, į tai, ar jose yra pavojingųjų medžiagų.

„Aplinkos ministerija jau anksčiau yra informavusi rinkos dalyvius, kad kriterijai, pagal kuriuos turės būti diferencijuojami organizacijų įkainių dydžiai, atsižvelgus į pakuočių savybes, bus tvirtinami remiantis Europos Komisijos parengtomis įmokų moduliavimo gairėmis“, – teigia Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyr. specialistė Ieva Ramanauskienė.

Aplinkos ministerija primena, kad šiais metais priimtas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimas, siekiant, kad būtų perdirbama kuo daugiau pakuočių atliekų, kuo mažiau atliekų šalinama sąvartynuose ir įgyvendinami žiedinės ekonomikos tikslai. Nustatyta, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. bus taikomi diferencijuoti mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis tarifai perdirbamajai ir neperdirbamajai pakuotei.

Papildomų teisės aktų pakeitimų dėl mokesčių, taikomų perdirbamajai ir neperdirbamoms pakuotėms, Aplinkos ministerija kol kas nenumato rengti.

Plastiko atliekų problemą siekia spręsti tvaresnėmis pakuotėmis

Ne tik atskiros įmonės, bet ir jas vienijančios iniciatyvos siekia, kad Lietuvoje plastiko atliekų būtų perdirbama kuo daugiau. Pavyzdžiui, VšĮ „Gamtos ateitis“ šiemet įkurtas „Ateities pakuotės“ klubas ieško būdų naudoti tvaresnes pakuotes, kurias būtų lengviau perdirbti. Prie „Ateities pakuotės“ klubo šiuo metu iš viso yra prisijungusios 22 Lietuvos įmonės. Tarp jų – gėrimų gamintojai, maisto pramonės, statybinių medžiagų, pakuočių gamybos ir kitų sektorių bendrovės. „Ateities pakuotės“ klubo tikslas – skatinti Lietuvos gamintojus ir importuotojus naudoti ekologiškesnes pakuotes, dalintis gerosiomis praktikomis šioje srityje, įgyvendinti aplinkosaugines iniciatyvas ir Lietuvos visuomenėje ugdyti ekologinį sąmoningumą.

VšĮ „Gamtos ateitis“ – licencijuota, viena didžiausių pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų Lietuvoje, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų tiekiamų į Lietuvos Respublikos vidaus rinką pakuočių atliekų tvarkymą. Organizacijos tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti tvarią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą, taip pat įvairiomis priemonėmis vykdyti visuomenės švietimą ir edukaciją, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.

Parašykite komentarą