Saules elektrine ant namo stogo 1
Naudinga žinoti

Planuojantiems saulės elektrinę: kodėl svarbu apsvarstyti energijos kaupimą baterijoje?

Artėja paraiškų gauti paramą saulės elektrinių įrengimui bei kaupimo įrenginiams teikimo laikotarpis, kuris šiemet numatomas jau gruodžio mėnesį. Saulės elektrinėms skirtas finansavimas siekia 20 mln. eurų, o baterijoms – 3,13 mln.

Kaip teigia įmonės „Energia futura“ saulės elektrinių ekspertas Tomas Rudokas, suklusti vertėtų tiek dar tik ketinantiems, tiek jau įsirengusiems saulės elektrines. „Tai puiki investicija, ilgainiui padedanti sutaupyti, o energijos kaupimo įrenginiai – baterijos – žingsnis link energetinės nepriklausomybės“, – tikina ekspertas.

Jis atsako, ką būtina žinoti prieš įrengiant naują ar atnaujinant jau turimą saulės elektrinę ir kuomet to daryti neverta.

Kodėl verta energiją kaupti baterijoje?

T. Rudoko teigimu, Lietuvoje požiūris į energijos kaupimo įrenginius kol kas yra liberalus, tačiau kai kuriose Europos valstybėse kartu su saulės elektrine montuoti baterijas – būtina. Anot jo, kol toks reikalavimas pasieks ir Lietuvą, ilgai laukti nereikės, todėl dabar – puikus metas investuoti į ateitį pasinaudojus parama.

„Lietuvoje galime džiaugtis patogiu elektros atidavimu į ESO tinklą, tačiau verta apsvarstyti ir energijos saugojimą baterijoje. Pavyzdžiui, klientas gali gauti leidimą įsirengti 10 kW saulės elektrinę, tačiau padavimas į ESO tinklą gali siekti vos 6 kW. Vadinasi, neturėdamas, kur saugoti sukauptą energiją, jis turi spėti išnaudoti 4 kW arba patirs nuostolius, o tai padaryti išties sudėtinga“, – pateikia pavyzdį ekspertas.

Jis tęsia, jog tokiu atveju, galima svarstyti įsirengti mažesnę saulės elektrinę, tačiau tuomet ir paramos suma bus mažesnė, todėl baterija – puiki išeitis: „Pavyzdžiui, jei nėra atidavimo į ESO ar žmogus gyvena kaimo vietovėje, kurioje dažnai dingsta elektra, baterija leidžia energiją sukaupti ir panaudoti ją naktį ar dingus elektros tiekimui.“

T. Rudokas dalinasi, jog viena iš praktikų, taikomų užsienyje, yra tinklo apmokestinimas (ang. net billing), kuomet saulės elektrinės pagaminta elektra, kurios žmogus nespėja suvartoti, yra iškart parduodama už biržos kainą, o vakare iš to paties tiekėjo perkama. „Vakare, žinoma, kuomet elektros poreikis yra didesnis, kartu kyla ir biržos kaina, todėl žmogus dieną savo pusvelčiui parduotą elektrą perka brangiau. Jei kartu su saulės elektrine būtų įrengta ir baterija, parduoti už žemą ir pirkti už aukštą kainą nereikėtų, nes energija būtų saugoma ir naudojama pagal poreikį“, – pažymi ekspertas.

Būtinas hibridinis inverteris

T. Rudokas atkreipia dėmesį, jog hibridiniais vadinami tie inverteriai, prie kurių galima prijungti kaupimo įrenginį, taigi, bateriją galima įrengti tik toms saulės elektrinėms, kurios šį turi. Inverterio paskirtis – keisti elektrą iš nuolatinės į kintamą ir modulių generuojamą energiją paversti ta, kurią naudojame namų ūkiuose. Priklausomai nuo to, kaip sėkmingai inverteris veikia, mes gauname energijos kiekį.

„Jei šiandien įrenginėjate naują saulės elektrinę, hibridinis inverteris, prie kurio galima prijungti bateriją, – neabejotinai geriausias sprendimas. Visgi, jei turite nehibridinį inverterį, skubėti atsinaujinti nevertėtų. Svarbu paskaičiuoti, ar turimas įrenginys jau spėjo atsipirkti“, – pataria T. Rudokas.

Jis atkreipia dėmesį, jog jei saulės elektrinė buvo įrengta pasinaudojus valstybės parama, norint pakeisti inverterį ar elektrinės įrangą, dėl paramos gavimo sąlygose numatytų reikalavimų, tai geriausia daryti praėjus 5 metams.

„Jei norite atnaujinti saulės elektrinę, kuri buvo statyta daugiau nei prieš 4 metus, rinkoje sunkiai rasite identiškus modulius. Tokiu atveju, jei ant stogo yra pakankamai vietos, dažniausiai siūlome rengti naują nedidelę elektrinę ir pasistatyti norimą hibridinį inverterį, prie jo prisijungti bateriją“, – sprendimą siūlo ekspertas.

Baterija neužima daug vietos

T. Rudokas pastebi, jog neretai žmonės vengia montuoti bateriją dėl jos kainos ir dydžio, tačiau, eksperto teigimu, nei vienas, nei kitas nuogąstavimų kelti neturėtų.

„Klientai neretai įsivaizduoja, jog 10 kWh baterija užima labai daug vietos, tačiau vidutiniškai jos aukštis ir plotis siekia vos iki 60–80 cm, o gylis – apie 40 cm, priklausomai nuo konkretaus modelio. Tiesa ta, jog baterijos yra jautrios temperatūros pokyčiams, todėl turi stovėti patalpoje, kurioje šaltuoju metų laitu nebus minusinės temperatūros, o inverteris gali būti montuojamas ir lauke. Taigi, visuomet galima rasti tinkamus montavimo sprendimus“, – tikina ekspertas.

Kalbant apie baterijos kainą, jis pastebi, jog dažniausiai šios baiminasi tie, kurie nežino apie valstybės paramą.

„Priklausomai nuo gamintojo, komplektacijos, vidutinė rinkos 1 kWh talpos baterijos įrengimo kaina yra maždaug 500–700 eurų už 1 kWh. Valstybės parama siekia apie 400 eurų už 1 kWh, taigi, galima sutaupyti daugiau nei 50 proc.“, – skaičiuoja T. Rudokas.

Jis apibendrina, jog dvejoti dėl baterijos montavimo neverta ir dėl šioms taikomos garantijos: „Teko girdėti mitą, jog baterijos su metais silpsta, tačiau įprastai joms taikoma 10-ies metų garantija, todėl neverta bijoti, jog ši greitai suges ar neatsipirks. Taigi, jei ketinate įsirengti saulės elektrinę, nelaukite įstatymų pasikeitimų, o verčiau pasinaudokite parama, kurios teikimas turėtų prasidėti jau gruodžio mėnesį.“

Parašykite komentarą