Kultūra

Pažaislio vienuolyne atkurta prieš 116 metų vykusi vakarienė – ja mėgavosi maisto gurmanai

Gurmanų gildijos tikrieji nariai – taip lyg rimtai, lyg juokais buvo pavadinti tie, kurie, besimėgaudami ypatinga vakariene, liepos 4 d. vakarą nusprendė praleisti svetingumo namuose „Monte Pacis“, rašo zmones.lt. Būtent toje pačioje vietoje ir tą patį mėnesį, tik prieš 116 metų, vyko  spalvingą La Belle Époque (1871–1914 m.) Lietuvos gastronominę realybę vainikavusios vaišės, sukvietusios į bendrą pobūvį būrį tuometinių šviesuolių.

„Tai lyg kelionė laiku atgal. Tik ji jau kitokia, šiuolaikiška“, – sakė „Monte Pacis“ šeimininkė, someljė Indra Ramanauskienė.

Anot jos, istoriniuose archyvuose atrasti prieš dešimtmečius vykusios vakarienės meniu kortelę – tai it aptikti adatą šieno kupetoje.

„Kai menotyros doktorantas, valgomojo kultūros tyrinėtojas Marius Daraškevičius pranešė archyvuose suradęs 1904 m. liepos 2 d. Pažaislio vienuolyne vykusios šventės meniu kortelę, priklausiusią šiuose pietuose dalyvavusiam Kauno gubernatoriui Piotrui Veriovkinui, abejonių, kad svetingumo komplekso „Monte Pacis“ šefas Raimundas Dambrauskas imsis jį atgaivinti, nebuvo. Komanda priėmė iššūkį – receptūrų šifravimą, pasninko apribojimus (nėra mėsos, beveik nėra pieno produktų) ir sukūrė modernų 7 patiekalų meniu“, – pasakojo I. Ramanauskienė.

Eršketas, lašiša, ledai, egzotiniai vaisiai, maltiniai „Sote“, pyragėliai, likeriai ir kitokios gėrybės – visu tuo prieš daugiau nei šimtmetį vykusioje puotoje vaišinosi jos svečiai.

“Kokia proga vyko pietūs ir keliems asmenims jie buvo patiekti, nežinoma, tačiau, kad vienuoliai turėjo pasistengti – akivaizdu”, – su šypsena teigia „Monte Pacis“ šefas R. Dambrauskas.

Jis dvasiškius mini neatsitiktinai, nes 1904 m. Pažaislio vienuolyne gyveno kongregacijos “Uspenija” pravoslavų vienuoliai, kurie čia buvo apgyvendinti 1832 m. caro Nikolajaus I įsakymu (iki 1920 m.).

Šefas išlaikė rastojoje kortelėje dominavusius ingredientus bei gamybos būdus (praktiškai tik jie ir nurodyti istoriniame meniu) ir, žinoma, savaip interpretavo.

Gražioji epocha, kurios metu ir vyko šįvakar atkurtoji vakarienė, pasak M. Daraškevičiaus, tai kartu ir aukštosios gastronomijos klestėjimo laikas Europoje. Šiuo metu šveicarų hoteljė Césaris Ritzas (1850–1918) suformuoja tokius aptarnavimo standartus, kurie tebegalioja ir šiandien, galutinai įsivyrauja service à la russe – maisto patiekimo atskiromis porcijomis kiekvienam svečiui būdas, o tai neįsivaizduojama be meniu kortelės.

“Kaip atrodė la belle époque period meniu kortelės Lietuvoje? Į šį klausimą gali padėti atsakyti Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje saugomos keturiasdešimt dvi pusryčių, pietų ir vakarienių meniu kortelės, kurias sukaupė Vyžuonėlių (Utenos r.) dvarininkas, Kauno ir Vilniaus gubernatorius Piotras Veriovkinas”, – teigė vaalgomojo kultūros tyrinėtojas.

Per 1904 m. liepos 2 d. vykusius pietus, M. Daraškevičiaus pastebėjimu, pradžioje buvo patiekta užkandžių, toliau tiekti gausūs žuvies ir daržovių patiekalai: lašiša su majonezu, žuvienė su pyragėliais, eršketas rusėniškai su padažu ir krienais, kepta žuvis su salotomis, taip pat žiediniai kopūstai ir šonkauliukai „Come“. Galiausiai desertui pasiūlyta ledų bei, tradiciškai, vaisių, kavos, arbatos ir likerių.

Pasak M.Daraškevičiaus, labai daili spausdintinė nedidelė kortelė, išduoda, kad pietūs buvo iškilmingi ir tiekiami itin garbingiems svečiams.

„Apžvelgę P. Veriovkino kolekcijoje buvusius la belle époque meniu, galime matyti nepaprastai didelę aukštosios prancūziškosios virtuvės įtaką regioninei virtuvei. Kaune ir Vilniuje gastronomijos mados niekuo neatsiliko, tiesa, būta regioninių savitumų – degtinės, alaus, barščių, kopūstų, dešrų ar kastruotų gaidžių – kaplūnų“, – pastebėjo kalbėtojas.

Parašykite komentarą