Naujų būstų sektoriuje dirbančios įmonės pastebi, kad pirkėjai labai domisi būstais su rekuperacijos sistemomis. Pasak specialistų, jos ypač aktualios naujakuriams, kurių namuose gausu naujų baldų, buitinės technikos ir apdailos detalių. Buvimas tinkamai neišvėdintose patalpose gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai.
Populiaru, bet trūksta informacijos
Įvairių tyrimų duomenimis, žmogus patalpose praleidžia iki 80 proc. laiko, todėl ypač svarbu, kad jose oras būtų švarus.
Geras vėdinimas ypač aktualus naujai įrengtame būste, kur prie visų kitų orą teršiančių faktorių (kietųjų dalelių, dulkių, įvairių mikroorganizmų) gali prisidėti ir didesni nei įprastai vėžį sukeliančių kancerogenų kiekiai. Juos skleidžia ką tik iš gamyklų atkeliavę baldai, buitinė technika, apdaila ir kt. šaltiniai.
Tinkamas patalpų vėdinimas yra itin svarbus rudenį ir žiemą, kai namuose rečiau praveriami langai ir patys juose praleidžiame daugiau laiko, nei šiltuoju metų laiku.
NT projektų bendrovės „Centromera“ direktoriaus pavaduotoja Vaida Šidlauskienė sako, kad naujakuriai, rinkdamiesi savo svajonių namus, užduoda klausimus ir dėl rekuperacijos – patalpų vėdinimo sistemos.
„Bet dažnu atveju atrodo, kad pirkėjai domisi rekuperacija dėl „mados“, dėl to, kad „pas visus yra“. O iš tikrųjų mažai kas supranta rekuperacinės sistemos esmę ir svarbą. Mes visada pabrėžiame jos reikalingumą, o dabar, keičiantis reikalavimams statyboms, jau atsiranda ir būtinybė projektuoti butuose tokias vėdinimo sistemas. Svarbu, kad ir žmonės suprastų jos reikšmę sveikatai ir galėtų tinkamai naudotis“, – sakė V. Šidlauskienė.
Neleidžia patalpoms atšalti
Rekuperacija svarbi ne tik dėl vėdinimo, bet ir tuo, kad kartu veikia ir kaip šildymo sistema.
„Rekuperacija geba sulaikyti šilumą, kurią jūs, atvėrę langus, išmestumėte į lauką. Tariant paprastai, rekuperacija leidžia jums pašildyti šviežią lauko orą išmetamo nešvaraus oro sąskaita.
Kam reikalingas vėdinimas? Tam, kad gautume oro, kuriuo kvėpuojame. Jei neturite savo sandariame būste sumontuotos vėdinimo sistemos, vaizdžiai tariant, jūs tiesiog esate užsidarę į stiklainį.
Sandarūs langai, sandarios durys ir dėl to oras nepatenka į vidų – kvėpuojate tuo, ką patys iškvepiate. Dar viena svarbi vėdinimo sistemos nauda – į namus pro langus nepatenka vabzdžiai, dulkės, o kadangi nereikia atverti langų – mažiau ir gatvės triukšmo“, – sako bendrovės „OXYGEN“, gaminančios vėdinimo sistemas vadovas Žilvinas Salialionis.
Oras turi pasikeisti kartą per tris valandas
Statybų techninis reglamentas numato, kad oras gyvenamosiose patalpose turi visiškai pasikeisti kartą per tris valandas – taip užtikrinama reikiama patalpos oro kokybė. Jei patalpose rūkoma, ar sportuojama, oro kaita turi būti dar aktyvesnė.
Tokios sąlygos labai kenkia sveikatai, ypač vyresnio amžiaus žmonių ir vaikų.
„Nesvarbu, ar tai būstas, ar biuras – jį reikia nuolat vėdinti, kad viduje esantis oras būtų keičiamas nauju ir šviežiu. Nepakankamai vėdinant per ilgesnį laiką jame daugėja mikrobų, drėgmės, dulkių, mažėja deguonies“, – sakė Ž. Salialionis.
Gydytoja: tinkama ventiliacija sumažina ligų riziką
„Biofirst“ klinikos gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Laura Tamašauskienė sako, kad oro tarša yra svarbus ūmių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų išsivystymo ir mirštamumo nuo jų rizikos veiksnys.
„Pasaulyje ji lemia iki 7 milijonų pirmalaikių mirčių kasmet ir dar didesnį stacionarinio gydymo atvejų ir nedarbingumo dėl ligos skaičių“, – teigia pašnekovė.
Pasak jos, paskutiniu metu daugėja epidemiologinių įrodymų apie ryšį tarp oro taršos ir astmos paūmėjimo, o kai kurie tyrimai rodo, kad oro tarša yra vienas iš veiksnių, lemiančių astmos išsivystymą. Ore esantys teršalai ne tik sustiprina alerginėmis kvėpavimo takų ligomis sergančių pacientų simptomus, bet ir skatina įsijautrinimo įkvepiamiesiems alergenams išsivystymą.
„Namų aplinkoje, ypač po atlikto remonto ar renovacijos, įsigijus naujus buities prietaisus, baldus, dar ilgą laiką yra jaučiami specifiniai kvapai. Šie kvapai gali įvairiai veikti žmogaus sveikatą: nesukelti jokių simptomų, sukelti lengvą diskomfortą ar sunkius klinikinius požymius. Kai kurių cheminių medžiagų kvapas gali sąlygoti akių, nosies, gerklės ar kvėpavimo takų sudirginimą. Stiprūs kvapai sukelia deginimo jausmą krūtinėje, kosulį, švokštimą, dusulį. Ilgainiui tai gali lemti lėtinių ligų, ypač kvėpavimo sistemos, išsivystymą.
Tinkama ventiliacija sumažina užkrečiamų kvėpavimo takų ligų, alerginių ligų ir astmos riziką bei sergančio pastato sindromo simptomus, padidina produktyvumą ir darbo našumą. Ypač svarbu užtikrinti patalpų vėdinimą pacientams, sergantiems alerginėmis ligomis, kad būtų sumažinta alergenų koncentracija aplinkoje“, – pabrėžė L. Tamašauskienė.
