7 pas zolininke Ruta Borutiene
Įdomybės

Pasaulinę upių dieną – kelionė į Kačerginę laivu Nemuno upe

Ketvirtąjį rugsėjo sekmadienį yra švenčiama Pasaulinė upių diena (šiais metais – rugsėjo 24-oji), kuria atkreipiamas dėmesys į mūsų turimus vandens resursus bei upių kelius. Šią dieną Kauno bendruomenės į susitikimus Kauno rajone keliavo Nemuno upe laivu „Kaunas”, Kačerginėje susitiko su vietos bendruomenės, seniūnijos, kultūros atstovais, vietos kūrybininkais. Išvyka buvo skirta pasidalinti gerąja patirtimi, užmegzti bendradarbiavimą, stiprinti esamus ryšius su kitomis Kauno miesto bei Kauno rajono bendruomeninėmis organizacijomis. Taip pat – susipažinti su vietos bendruomenių tapatybės ženklų raiška per kūrybinę, socialinę veiklą, stiprinti bendruomenių identitetą.

Kelionė į Kačerginę prasidėjo nuo Kauno Senamiesčio prieplaukos žemyn Nemuno upe.

Susipažino su rištiniais smilkalais ir vaistažolių gira

Kačerginėje gyvenanti žolininkė Rūta Borutienė žolynus renka vietoje – Kačerginės pievose ir miškuose. Ji yra įsigijusi senosios bibliotekos patalpas, kurios yra atviros vietos bendruomenės iniciatyvoms. Čia R. Borutienė priima norinčius kurti, pavyzdžiui, viena kurortinio miestelio gyventoja pina krepšius, nes mano, kad kurorte šis atributas tiesiog privalomas! Kieme yra įsikūrusi jauno verslininko picerija „Kumeliuko sapnas”. Kačerginėje užaugęs Emilis Grigonis arkliams pervežti skirtoje priekaboje įrengė krosnį ir kepa išskirtines neapolietiškas picas. Jų ragavo ir šios išvykos dalyviai, bei kurortui labai derančio deserto – ledų vaisiuose.

Kuriamuose bendruomenės namuose žolininkė norinčius supažindina su laukiniais augalais, kur ir kaip jie yra naudojami, kokių ypatingų galių turintys augalai auga pievoje ir miške Kačerginėje. Pati R. Borutienė atvyko į Kačerginę su šeima, kai ji buvo dešimties. Mama dirbo bibliotekoje, pynė verbas, darė paveikslus ir atvirutes iš žolynų, o Rūta visuomet rinko augalus. Vėliau, atradusi ir gydomąsias jų savybes pradėjo į tai labiau gilintis, lankė kursus, sukaupusi žinių džiaugiasi galinti jomis dalintis. „Augalai tinka ne tik arbatai, todėl pradėjau gaminti prieskonius, prieskoninę druską ir augalų – gudobelės, lazdynų žirginėlių, garšvų, dilgėlių ir kiaulpienių – miltus, vaistažolių giras”, – savo veiklą pristato žolininkė.

Iš Kauno atvykusius bendruomenių narius R. Borutienė vaišino vaistažolių gira ir arbata, stalą papuošė puokšte iš šiuo metu Kačerginės pievose augančių kraujažolių, bitkrėslių ir kiečių. „Vaistažolių giros raugimo principas toks pats, kaip ir kitų girų: vanduo, žoles renkamės tas, kurios šiuo metu auga lauke – dilgėles, lipikų žiedus ar kitas. Žiemą tinka džiovintos arba šaldytos”, – gerti girą rekomenduoja 15-30 minučių prieš valgį po pusę stiklinės. Sakoma, kad raugintų vaistažolių gira yra netgi naudingesnė už labiau įprastus vaistažolių vartojimo būdus. Joje yra daugiau gerųjų bakterijų, grybelių, fermentų, peptidų.

Kūrybinių dirbtuvių dalyviai savo rankomis pasigamino natūralius rištinius smilkalus, iš žolininkės surinktų ir džiovintų Kačerginėje augančių žolynų savo autentiškus suformuotus ryšulėlius perrišdami lininiu siūlu. R. Borutienė mano, kad smilkymas buvo natūrali kasdienos dalis mūsų protėviams, natūralus apsivalymas ir apsauga nuo to, ką galimai parsinešame į namus. Šie smilkalai yra skirti valyti aplinkas, erdves, ne jas kvėpinti.

Kačerginietė gidė nesitikėjo sulaukti tiek komplimentų

Ilgametė šio krašto kultūros darbuotoja L. Sinkevičienė, kaip ji pati sako – ne vieną dešimtmetį (čia atvyko 1981-aisiais) vaikščiojusi kultūros paveldo ir pušyno takais, šiandien su miestelio svečiais dalijasi sukauptomis žiniomis ir vietos pasakojimais. Jos žvilgsniu kauniečių grupė galėjo pažinti kurortinį miestelį įvairiais laiko tarpsniais, žymių žmonių gyvenimais, jų kūryba, namais ar vasarnamiais, bei jau šiame laikmetyje kuriamomis viešomis erdvėmis. Dalis pasakojimo buvo skirta Nemunui, kuris visuomet užėmė išskirtinę vietą gyventojų aplinkoje, yra įsitvirtinęs jų sąmonėje ir neatsiejama gyvenimo dalis ir šiandien.

„Tikrai nesitikėjau sulaukti tiek daug komplimentų, ekskursijos laive nebuvau vedusi, buvo šiek tiek neramu”, – sako L. Sinkevičienė. Pažintį su kurortiniu miesteliu ir jo istorija ji pradėjo dar laive, pakvietusi kelionės dalyvius ir į viktoriną. „Daugiausia spėlionių sukėlė klausimas, kokie Kačerginės paukščiai turi dantis”. Kauno bendruomenių atstovai išvardijo daugelį žinomų Lietuvos paukščių, teisingo atsakymo taip ir nesulaukusi gidė pakvietė visus apsilankyti naujajame Kačerginės kraštovaizdžio apžvalgos rate ir ten paieškoti paslėpto atsakymo.

Išsilaipinus Kačerginės prieplaukoje istorijų pasakojimus L. Sinkevičienė tęsė pasivaikščiojimu po miestelį. Beje, tokia kelionė upe pasroviui trunka tik vieną valandą, tad kitą kartą keliaujant į kurortinį miestelį verta pagalvoti ir apie vandens transporto priemonę Nemunu jų laivybos sezono metu.

Grupė apžiūrėjo Lietuvos brigados generolo, gydytojo, visuomenininko Prano Vaičiuškos vilą, ji buvo pristatyta kaip sėkmingiausias restauravimo pavyzdys Lietuvoje, išsaugant kurorto medinės architektūros autentiškumą. Aplankė pirmojo Kačerginės kurorto direktoriaus, garsaus Kauno provizoriaus, vaistininko Antano Grigalausko buvusią vasarvietę. Lankėsi Mašiotynėje, kurioje įsikūręs vaikų literatūros rašytojo Prano Mašioto pasakų parkas. Apsilankė autentiškoje Kačerginės Šv. Onos koplytėlėje, jos projektą 1936 metais sukūrė architektas V. Landsbergis-Žemkalnis.

Lietuvių literatūros klasiko V. Mykolaičio-Putino kiemelyje kauniečiai klausėsi rašytojo gyvenimo istorijų ir Kačerginėje jo sukurtos poezijos. Liepų parke susipažino su kačerginiečių Bitinaičių šeimos iniciatyva surengta fotografijos meno paroda, pristatančia tremties kroniką, netoliese – su dailininko Vytenio Jako vietos atminčiai skirtu gatvės meno kūriniu, sukurtu „Kaunas 2022″ programos metu, bei senuoju keliu, vedusiu vasarotojus iš prieplaukos į miestelį.

Atrasta – neatrasta Kačerginė

Nuo Kauno iki Kačerginės – tik 16 kilometrų. Net ir esant tokiam mažam atstumui ne kiekvienas kaunietis yra lankęsis šiame kurortiniame miestelyje. Gidės L. Sinkevičienės pasakojimai nustebino ne vieną šios išvykos dalyvį, daugelis jų naujai atrado Kačerginę.

„Atrasta ir neatrasta Kačerginė” – tokiu pavadinimu bendruomenei pristatyta ir tapytojų grupės „Mėlynas menas” savaitgalį vykusio plenero paroda. Plenero kuratorius – dailininkas Gitas Markutis. Ši tapytojų grupė jau ne vienerius metai tapo Kačerginėje, šiemet dalyvavo ir čia gyvenančios menininkės. „Pats sumanymas – nors „Mėlynas menas” nariai ir yra tapę Kačerginę, galbūt atras naują žvilgsnį, o galbūt ir tą pačią jau anksčiau tapytą pamėgtą miestelio vietą naujai. Šiais metais iš tiesų kažkas ją atrado, viena iš grupės menininkų anksčiau tik planavo užsukti ir dabar pirmą kartą pamatė Kačerginę – jai Kačerginė iki šiol nebuvo atrasta. Plenero kuratoriui Gitui Markučiui – ji atrasta, bet iš naujo atrandama, kitą aspektą paėmus”, – su plenero paroda supažindina Laisvalaikio salės kultūrinės veiklos organizatorė Jurgita Bonkevičiūtė.

Pleneras skirtas artėjančiam Kačerginės kurortinio miestelio suteikto statuso 100-mečiui, paroda yra rugsėjo 30 dieną vyksiančios miestelio šventės dalis. Pati šventės koncepcija – žvejų istorijos.

„1933 m. gegužės 16 d. Ministrų kabinetas paskelbė kurortais miestelius, tame tarpe ir Kačerginę. Artėja kurortinio miestelio 100-metis, mes jo laukiame ir artėjant šiam minėjimui yra idėja kiekvienais metais paminėti tam tikrą istorinį aspektą, susijusį su Kačergine”, – J. Bonkevičiūtė pristato artėjančią miestelio šventę „Žvejų istorijos”.

Šiais metais Kačerginė mini pačią pradžią – kas buvo prieš tai, kol dar nebuvo kurorto. „Žvejų kaimelis, 20 sodybų, pušynai – karvių nepaganysi, pagrindinė veikla – žvejyba. Renginys orientuotas į istorinį žvejų prisiminimą”. Renginiui sukurtoje iškaboje – taip pat žvejai. Tai autentiška, tikra nuotrauka, joje kažkas iš gyventojų atpažįsta senelį, kažkas prosenelį, ir šią šventės afišą mielai pasiimtų atsiminimui.

Į žvejų istorijos šventės rengimą buvo siekiama įtraukti kuo daugiau vietos žmonių – atsiliepė seniūnaičiai, menininkai, verslininkai, kūrybininkai.

Kūrybinės veiklos ir edukacijos laive

Laivai „Kaunas” ir „Perlas” yra kauniečių UAB „Nemunas travel” šeimos verslas. Įmonė ne vienerius metus populiarina keliones upėmis, užsiima keleivių plukdymu Nemunu, Nerimi, Nevėžiu. Laivai tinkami pažintinėms kelionėms, privačioms šventėms, pramogai ant vandens, edukacijoms ar kitiems renginiams, organizuoja ir reisinius plaukimus pagal pačių suplanuotų maršrutą. Tenka susidurti su keleiviui nematomais iššūkiais, tačiau jiems nepasiduoda ir nuolat stengiasi pasiūlyti naujų pramogų formatų Kauno upėse.

Šioje išvykoje Kauno bendruomenių atstovai edukacijose ir kūrybinės dirbtuvėse dalyvavo ir laive. Atsišvartavus nuo prieplaukos Kauno senamiestyje Kauno rajono Zapyškio kūrybos ir užimtumo namų „Stuba” sutartinių giedotojų grupės narės dalyvius pasveikino sutartine, vėliau supažindino su skirtingais sutartinių formatais kviesdamos prisijungti ir ieškoti bendros dermės, sutarimo. Įsidrąsinus sutartinės sklido upe, link krantų, kur ryte žvejojo žvejai.

Pasisvečiavus Kačerginės miestelyje ir grįžtant laivu atgal, kaunietė dailininkė Karolina Aleškevičiūtė kūrybinėse dirbtuvėse išvykos dalyvius supažindino su eskizų praktika, kurdami savo darbus jie daugelis pirmą kartą išbandė naujas menines raiškos priemones, piešė upių tema.

Kauno bendruomenių išvyka į Kačerginę vyko įgyvendinant projektą „Upių bendruomenės stiprinimas”, projektas yra finansuojamas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis. Projekte dalyvauja Kauno miesto bendruomenių centrai – Panemunės, Petrašiūnų, Palemono, Vilijampolės „Veršva”, išvykoje prisijungė ir kitų bendruomeninių organizacijų atstovai.

Kauniečius su Kačerginės miesteliu ir jo bendruomene supažindino Kačerginės seniūnė Aistė Ivanovaitė-Petraitienė, Laisvalaikio salės kultūrinės veiklos organizatorė Jurgita Bonkevičiūtė, Kačerginės miestelio bendruomenės „Vizija” valdybos pirmininkė Jolanta Petrylė, bendruomenės narės – gidė Lina Sinkevičienė, žolininkė Rūta Borutienė.

Viešose lauko erdvėse Kaune veikianti kultūrinė iniciatyva „Švęskime upę!” kviečia mieste gyvenančias upes atrasti naujai. Organizuoja kūrybines dirbtuves, įgyvendina kultūrines, menines, bendruomenines veiklas, kartą metuose rengia kultūrinius upių maršrutus ir kviečia miesto gyventojus ir svečius švęsti upes.

Parašykite komentarą