Naudinga žinoti

Pasaulinė hepatito C diena: mirtiną virusą nešioja, platina ir to neįtaria net 2 iš 100 šalies gyventojų

Gegužės 19-tąją dieną Lietuvoje ir visame pasaulyje yra minima hepatito C diena. Tai klastinga kepenų  liga, sukelta hepatito C viruso, kuri ilgainiui gali išsivystyti į kepenų cirozę ar net pirminį kepenų vėžį. Manoma, kad Lietuvoje šiuo metu lėtinis hepatitas C diagnozuotas 20-30 proc. visų užsikrėtusiųjų, o mirtiną virusą šalyje nešioja, platina ir to neįtaria 2 iš 100 gyventojų. Visgi gydytojai ramina, jog hepatitą C galima išgydyti ir išskiria pagrindines rizikos grupes visuomenėje ir nurodo, kokiems žmonėms reiktų  susirūpinti dėl savo sveikatos.

Kiekvienais metais gegužės 19-tąją dieną medikų bendruomenė kreipiasi į visuomenę, ragindama  atkreipti  dėmesį į hepatito C ligos keliamą pavojų. Gydytojai gastroenterologai šiais metais siunčia žinutę – kol visas pasaulis kovoja su COVID-19 viruso pandemija, svarbu nepamiršti ir kitų virusinių ligų. Viena jų – kepenų uždegimą ir dažnu atveju kepenų cirozę, kepenų vėžį sukeliantys hepatito virusai.

Virusiniai hepatitai yra skirstomas į A, B, C, D ir E. Jie skiriasi plitimo būdais, inkubaciniais laikotarpiais, ligos vystymosi eiga ir sunkumu. Žinoma, medicina sparčiai žengia į priekį ir nuo hepatito A, B ir D jau yra sukurti ir efektyviai naudojami skiepai, tačiau skiepų nuo hepatito C ir E, deja, dar nėra.

Kuomet hepatitas E labiau yra išplitęs dar tik besivystančiose šalyse, tokiose kaip Afrika, Meksika, Indija, tai hepatito C naujų atvejų kasmet nustatoma apie 2 milijonus bei lėtinės šios ligos formos komplikacijos yra pagrindinės  kepenų transplantacijos priežastys JAV ir Europoje.

„Hepatitas C yra palyginus nauja liga, atrasta tik 1989-ais metais. Lietuvoje pirmosios galimybės nustatyti šį virusą ir diagnozuoti ligą atsirado tik 1994-aisias, todėl hepatito C kontrolė buvo gana sudėtinga. Hepatito C virusas įprastai yra perduodamas per kraują ir kitus biologinius skysčius, tačiau tik 10-20 proc. užsikrėtusiųjų suserga ūmia ligos forma ir jaučia pirminius simptomus. Visiems kitiems hepatito C viruso infekcija  pereina į lėtinę formą , be jokių simptomų. Pirmieji kepenų sutrikimo simptomai ir ligos požymiai atsiranda po kelių dešimtmečių, kai jau būna išsivystę ligos komplikacijos, t.y. kepenų cirozė ar kepenų vėžys“, – teigia LSMU KK Gastroenterologijos klinikos Hepatologijos sektoriaus vadovas, gydytojas gastroenterologas, prof. hab. med. m. dr. akad. Limas Kupčinskas.

Šiandieninėje visuomenėje dėl stipresnių asmens higienos įpročių  ir griežtų sterilumo taisyklių, vienkartinių medicinos priemonių ir gerėjančių gyvenimo sąlygų, grėsmių užsikrėsti hepatito C virusu kasdien vis mažėja.  Tačiau į didžiausios rizikos grupę patenka tie žmonės, kurie virusą savo organizme nešioja ne vienerius metus, patys to nežinodami ir nejausdami jokių simptomų.

„Rizikos grupėje yra tie asmenys, kuriems iki 1994-ųjų metų buvo perpiltas kraujas arba patys buvo kraujo donorais, nes tuo metu nebuvo pakankamai medicinos priemonių, užtikrinančių idealią apsaugą. Išsitirti dėl hepatito C turėtų asmenys tuo laikotarpiu turėję didelės apimties operacijas, taip pat ir tatuiruočių mylėtojai bei turintys ar turėję priklausomybę intraveniniams narkotikams. Reikia atkreipti dėmesį, kad pedikiūrų bei manikiūrų salonai taip pat tais laikais neužtikrindavo privalomo sterilumo ir procedūrų metu buvo galima užsikrėsti šiuo virusu“, – teigia prof. L. Kupčinskas.

Nors viruso tikslaus užsikrėtimo keliai gali būti ir nežinomi, tačiau gydytojas tikina, kad ligos diagnozė – itin paprasta, tačiau labai svarbu ir tai, kad kiekvienas žmogus būtų aktyvus dėl savo sveikatos. Paprasčiausias patarimas – jeigu dar nei karto nesitikrinote dėl hepatito C – kreipkitės į savo šeimos gydytoją ir paprašykite, kad Jums atliktų antikūnų prieš hepatito C virusą tyrimą.  Antikūnai kraujyje po užsikrėtimo  atsiranda maždaug per 8-9 savaites (kartais – iki 6 mėnesių) ir išlieka visą gyvenimą. Pacientai, kuriems aptinkami hepatito C antikūnai, turi būti nukreipiami gydytojo specialisto gastroenterologo ar infektologo konsultacijai dėl papildomo ištyrimo ir gydymo.  Hepatitas C gali būti perduodamas ir per motinos kraują kūdikiui gimdymo metu, todėl yra svarbus ir nėščiųjų ištyrimas.

„Šiuo metu hepatitas C yra visiškai pagydoma liga ir Pasaulinė sveikatos organizacija bei Europos Parlamentas iškėlė iniciatyvas, kad ši infekcija iki 2030-ųjų metų galėtų būti visiškai eliminuota. Šiam tikslui pasiekti yra reikalingas simptomų nejaučiančių pacientų ištyrimas ir savalaikė diagnostika. Hepatito C sukeltas kepenų pažeidimas progresuoja į kepenų vėžį, tačiau laiku diagnozuojant ligą, galima tikrai efektyviai kovoti su šios rūšies onkologine liga“, – teigia prof. L. Kupčinskas.

Gydytojai specialistai – gastroenterologai ir infektologai kartu su  bendrosios praktikos gydytojų  M bendruomene deda dideles pastangas, jog Lietuvoje pradėtų veikti profilaktinės hepatito C patikros programos, kurios jau sėkmingai įdiegtos kitose pasaulio šalyse. Prie šio tikslo aktyviai prisideda ir praeitais metais įkurtas Europos Parlamento  Specialusis kovos su vėžiu komitetas, kurio nariu yra tapęs europarlamentaras, Lietuvos nepriklausomybės akto atradėjas  prof. Liudas Mažylis.

„Būtent hepatito C klausimu mūsų komitetas kreipėsi į Europos komisiją, siekiant, jog kovos su hepatitu C programa patektų į europinio lygio prioritetus. Šie veiksmai nukreipti  į pažangesnį onkologinių ligų   valdymą. Kuo didesnė dalis Lietuvos populiacijos bus patikrinta, tuo ta kova su vėžiu bus efektyvesnė, o iš to laimės ir viešieji finansai, ir mes, kaip visuomenė,  ir atskiri individai galės išvengti klastingos ligos“, – teigia prof. L. Mažylis.

Parašykite komentarą