Naudinga žinoti

Paminėtas Laisvės gynėjų dienos 30-metis

Šiandien atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės gynimo 30-metis sutiktas neįprastomis sąlygomis. Pirmą kartą po 1991 metų Seimas nerengė tradicinio iškilmingo šios dienos minėjimo ir kvietė visus Lietuvos žmones pagerbti Laisvės gynėjus uždegant atminimo žvakutes namuose bei stebėti Laisvės gynėjų dienos minėjimo ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijos vaizdo įrašo transliaciją.

Iš Seimų rūmų Kovo 11-osios Akto salės kalbas pasakė Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, 1991 m. sausio 13-ąją žuvusio Lietuvos Laisvės gynėjo, I laipsnio Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus Vytauto Vaitkaus sūaus, Sausio 13-ąją žuvusiųjų artimųjų bendrijos „Bičiulystė” pirmininkas, mokytojas Robertas Vaitkus, gydytoja, buvusios Vilniaus miesto 1-oji klinikinės ligoninės (Šv. Jokūbo) anesteziologė, reanimatologė, budėjusi Sausio 13-osios naktį, Dalia Steiblienė ir kunigas vienuolis, sovietmečio disidentas Julius Sasnauskas.

Minėjimo pabaigoje žodį tarė Seimo Laisvės premijų komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė ir demokratinės Baltarusijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, kuriai Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen įteikė Baltarusijos demokratinei opozicijai skirtą 2020 metų Laisvės premiją.

Laisvės gynėjų dienos 30-mečio minėjimo ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijos vaizdo įrašą galima rasti Seimo „YouTube” paskyroje arba atsisiųsti iš ČIA.

Pristatome svarbiausias kalbėtojų citatas ir pridedame nuorodas į pranešėjų kalbas.

Gitanas Nausėda

Prieš 30 metų Lietuvos žmonės nugalėjo, nes lemiamomis akimirkomis ne tik siekė laisvės, bet ir iš tiesų buvo laisvi. Tomis kruvinomis 1991-ųjų sausio dienomis jie prisiėmė atsakomybę ir taip įrodė esantys nepriklausomos demokratinės valstybės piliečiai.

Todėl Sausio 13-oji mums visada primins, kad pilietinė galia nėra ir niekada nebuvo fikcija. Ne, ji visiškai reali ir pajėgi keisti pasaulį bei įgalinti ateitį. Ji ištiesia pagalbos ranką kenčiančiam ir padeda atsitiesti suklupusiam. Atėjus tinkamam metui, ji gali lemti drąsiausių svajonių išsipildymą. Mes patys tuo įsitikinome. (Visa G. Nausėdos kalba)

Viktorija Čmilytė-Nielsen

Kai 1991-ųjų sausį buvo padaryta paskutinė imperinė pastanga sustabdyti laisvėjimo procesą, man buvo septyneri metai. Maždaug pusei šiandienos Vyriausybės narių buvo tiek pat ar mažiau. Ne už kalnų tas laikas, kai šaliai ims vadovauti jau gimę valstybingumą atkūrusioje Lietuvoje. Tai karta, kuri turi gyvenimo laisvėje patirties, tačiau dėl suprantamų objektyvių priežasčių stokoja kovos už laisvę patirties. Šiai kartai laisvė yra duotybė, ji – akivaizdus socialinio gyvenimo atributas.

Tačiau atidžiau pažvelgus laisvė niekada nėra akivaizdus dalykas. Ji reikalauja nuolatinių pastangų, tiek vidinių, tiek išorinių. Jos privalumais galima naudotis nesusimąstant, tačiau vis dėlto niekada negalima pamesti supratimo, kokios yra tos laisvės garantijos, iš kur jos kyla. Sausio 13-osios patirtis mums aiškiai sako, iš kur tos garantijos atsiranda. Jos kyla iš tos visuomenės dalies, tų jos narių, kurie yra pasirengę nesusimąstydami aukoti savo gerovę ar net savo trapias gyvybes. Pasiaukoti, kad visi mes galėtume naudotis laisvės privalumais, kartais netgi nesusimąstydami. (Visa V. Čmilytės-Nielsen kalba)

Vytautas Landsbergis

Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti šią apgaulės ir smurto doktriną, ir raudonoji melo imperija lūžo Lietuvoje. Lietuva buvo pirmoji tarp sovietų kolonijų, kurioje kilęs išsilaisvinimo Sąjūdis laimėjo demokratinius parlameno rinkimus ir žmonių įgalioti atstovai vieningu balsavimu paskelbė atkuriamą nepriklausomą valstybę. Tuo prasidėjo nauja demokratinės visuomenės statyba ne pagal sovietų okupacijos primestą diktatūrinę tvarką su save pasistatančiais, pasiskiriančiais viršininkais.

Imperija niršo, gąsdino ir baudė, bet nepalaužė. Vis dėlto atėjo diena, kai Sovietų Sąjunga pasiuntė prieš nepriklausomą Lietuvą savo kariuomenę. Tai ir yra 1991 metų sausis ir jo 13-osios dienos, dar nakties kulminacija – beginklių piliečių, ginančių savo laisvę, susirėmimas su svetima kariuomene, tankais, kulkomis ir sprogmenimis, žudančiais Lietuvos žmones. Beginkliai laisvės gynėjai su savo vadovais atsilaikė, o užpuolikai užspringo. (Visa V. Landsbergio kalba)

Robertas Vaitkus

Šiandien mes minime mūsų tautos apsisprendimo, valios, ryžto 30 metų sukaktį. Tada mes aiškiai parodėme ne tik sau, bet ir visam pasauliui, ko mes siekiame, ką esame pasiryžę paaukoti vardan savo kilnaus tikslo – kelio į Laisvę ir Nepriklausomybę.

Prabėgus 30 metų nuo tų lemtingų įvykių nejučia pagalvoji – ar mes savo širdyse vis dar esame tokie pat stiprūs, ar mes tikrai vertiname tai, dėl ko paaukojome savo gyvybes, ar mūsų neužvaldė materializmas, egoizmas, savanaudiškumas. Labai dažnai tenka girdėti klausimus – ką man davė Lietuva, ką man davė Landsbergis ar dar kažkas. Labai retai susimąstome, ką aš daviau Lietuvai. (Visa R. Vaitkaus kalba)

Dalia Steiblienė

Prieš 30 metų žmonės apgynė laisvę, ant jos aukuro padėjo savo gyvybę ir sveikatą. O dabar pandeminio viruso užgesintos žmonių gyvybės – ant kokio aukuro jos galėtų būti sudėtos? Tos mirtys dabar atrodo tokios beprasmės ir todėl be galo skaudžios. Medikai, padedami savanorių, stengiasi išplėšti iš kovido viruso gniaužtų sergančiuosius. Dirba negailėdami jėgų, o dabar jau dažnai ir savo sveikatos, ir net gyvybių sąskaita.

Sausio 13-oji yra kaip laisvės simbolis, kaip suteikta galimybė toje laisvėje gyventi. Todėl, prisimindami ir pagerbdami Sausio 13-osios aukas, susikaupkime, susitelkime ir padėkime sustabdyti viruso plitimą. Pasirinkime gyvenimą, o ne beprasmę mirtį nuo kovido. (Visa D. Steiblienės kalba)

Julius Sasnauskas

Viskas tą sausio naktį buvo aukščiausio laipsnio: ir malda, rodos, ir tikėjimas, ir artimo meilė, ir drąsa, ir vienybė, ir išmintis, ir pati tiesa – viskas iki pat dangaus aukštybių, iki pat sielos dugno, kiek tai įmanoma pasiekti.

Ir tada supranti, kad ana sausio naktis yra kas kita – absoliutus tiesos ir tikrumo momentas. Gimimo naktis. Momentas, kuris visada bus kartu su mumis, iš kurio gimsime ir gimsime, iš kurio ateis naujos kartos, iš kurio jau atėjo nauja laisvės vaikų karta, kuris visada kalbės apie viską ir visiems, milijonai gerųjų naujienų net dabar šiuo sunkiu metu. Mums jau niekada nebus taip, kaip būtų buvę be anos sausio nakties. Stebuklų mašinos juk neįjungiamos šiaip sau. (Visa J. Sasnausko kalba)

Paulė Kuzmickienė

2020 metų Laisvės premija skirta visiems baltarusiams, kovojantiems už demokratiją ir laisvę, stojantiems prieš didelę agresiją.

Esame kartu su baltarusiais, nes puikiai žinome tikrąją laisvės kainą ir kaip svarbu sulaukti paramos iš tarptautinės bendruomenės, ypač kai atsiranda siūlančių patylėti, nepastebėti ar užsimerkti vardan riebesnio sviesto. Bet Lietuva, prisimindama savo istoriją, kruvinuosius Sausio 13-osios – apgintos Laisvės įvykius, puikiai supranta vieną dalyką: jokių kompromisų su sąžine negali būti. (Visa P. Kuzmickienės kalba)

Sviatlana Cichanouskaja

Kaip ir Loreta Asanavičiūtė, į gatves šiais metais dėl savo šalies ateities išėjo ir baltarusiai. Ir, deja, kaip ir Loreta, kai kurie iš jų dėl šio taikaus troškimo buvo nužudyti. Kodėl prieš 30 metų drąsūs lietuviai paaukojo savo gyvybes? Ir kodėl dabar milijonai baltarusių rizikuoja savosiomis? Priežastis paprasta – jie išdrįso siekti laisvės.

Svarbu žinoti, kad kovoje už demokratiją nesame vieni. Šimtmečiais jautėme kaimynės Lietuvos petį. Tačiau šiandien esame dėkingi už jos paramą kaip niekada anksčiau, nes tikrą draugą pažinsi nelaimėje. Ir šiandien visų baltarusių vardu norėčiau jums už tai padėkoti.

Esu labai dėkinga už 2020 metų Laisvės premiją. Ji priklauso visiems su smurtu ir įstatymų nepaisymu taikiai kovojantiems baltarusiams. Ši premija ne tik didelė garbė, bet ir priminimas mums visiems, kad turime išlikti susitelkę ir vieningi. Mes laimėsime. (Visa S. Cichanouskajos kalba)

Parašykite komentarą