Studijuok Kaune1 nuotr. G. Jovaisa
Švietimas

Nuo modernių bibliotekų iki išmanių laboratorijų: laukia studentų Kaune

Prasidėjus mokslo metams, į didžiuosius šalies miestus sugužėjo tūkstančiai studentų. Nemaža dalis jų mokslo aukštumų siekia Kaune, kur įsikūrusios itin plataus profilio aukštosios mokyklos. Jos išsiskiria ne tik įvairiomis studijų kryptimis, bet ir šiuolaikiškais infrastruktūriniais sprendimais, rašoma pranešime žiniasklaidai. 

Šių metų gegužę keturios Kauno aukštosios mokyklos ir miesto ekonominės plėtros agentūra „Kaunas IN” pasirašė bendradarbiavimo susitarimą ir nutarė bendromis jėgomis kviesti abiturientus rinktis studijas Kaune. Be plataus masto studijų tarptautiškumo, projekto partneriai – Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno kolegija ir Kauno technikos kolegija – siūlo ir modernią studijų aplinką. 

Aukštosiose mokyklose – inovatyvios laboratorijos ir praktinių gebėjimų ugdymo centrai
Viena esminių kokybiško aukštojo mokslo dedamųjų – modernūs ir inovatyvūs mokslo centrai. Tokio duris jau netrukus atvers ir Kauno technologijos universitetas (KTU). Kaip įvardija KTU rektorius prof. dr. Eugenijus Valatka, naujasis laboratorijų centras „M-Lab” leis ne tik aktyviau vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, bet ir toliau modernizuos KTU Studentų miestelio veidą.  

„Vienas iš šio centro tikslų – modernių eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų sukūrimas, rekonstruojant legendinės studentų kavinės ir klubo „Kolegos” pastatą. Šie infrastruktūriniai sprendimai kuria ne tik inovatyvią studijų ir mokslo erdvę universiteto studentams bei darbuotojams, tačiau keičia ir bendrą miesto identitetą. Stiprėja samprata, kad Kaunas yra modernus ir studentams subalansuotas miestas”, – teigia prof. dr. E. Valatka. 

Moderniomis laboratorijomis naudojasi ir Kauno technikos kolegijos (KTK) studentai. Anot KTK direktorės dr. Linos Girdauskienės, beveik visos kolegijoje esančios laboratorijos yra įrengtos kartu su verslo organizacijomis, atkuriant realią verslo aplinką įmonėse. Be to, čia veikia ir unikalus bei vienintelis Lietuvoje Aviacijos inžinerijos centras. 

„Studentai mokosi tokioje aplinkoje, kokią ras vėliau atėję dirbti. Studijos mūsų kolegijoje yra grįstos praktiniais tyrimais mokslinių tyrimų ir eksperimentinei plėtrai skirtoje infrastruktūroje. Tai vertina ir inžinerinio verslo bendrovės, dėl ko sukuriamas glaudus ryšys tarp studentų ir įmonių”, – sako dr. L. Girdauskienė. 

Aktyviems studentams – erdvės krepšiniui, beisbolui ir net e. sportui
Gausų sporto studijų pirmakursių būrį Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pasitiko su nuolat tobulinama, aukščiausius standartus atitinkančia sporto baze. Prezidento Valdo Adamkaus sporto centre yra krepšinio, salės futbolo, tinklinio ir kitoms sporto šakoms pritaikyta sporto salė. Tuo metu šalia esančiame stadione galima rasti futbolo aikštę su bėgimo takais ir šuolio į tolį sektoriais, taip pat lauko krepšinio, grunto ir dirbtinės žolės dangos teniso bei paplūdimio tinklinio aikšteles.

„Šiemet VDU sporto centro infrastruktūrą, kuria naudojasi universiteto bendruomenė ir socialiniai partneriai, papildė pirmoji beisbolo aikštė Kaune, o VDU tapo vieninteliu universitetu Baltijos šalyse, turinčiu beisbolo aikštyną”, – sako VDU rektorius prof. dr. Juozas Augutis. 

Pasak jo, VDU Prezidento Valdo Adamkaus sporto centre  studentams yra sudarytos geriausios sąlygos, kad jie galėtų tobulėti, dalyvauti ir laimėti varžybose. „Tai atsispindi ir universiteto sportininkų rezultatuose: šiais metais pagal pelnytų medalių skaičių VDU pateko į geriausių Europos universitetų dešimtuką”, – pasakojo VDU rektorius. 

Tuo metu Kauno kolegijoje (KK) veikianti e. sporto akademija apjungia skaitmeninio pasaulio, studijų ir mokslo potencialą. Šioje zonoje yra įrengtos vietos tiek žaidėjams, tiek ir e. sporto dėstytojui – šio dalyko gali mokytis tik KK studentai. 

Daugiau dėmesio bendruomenei su specialiaisiais poreikiais 

Kauno aukštųjų mokyklų sporto infrastruktūra taip pat didžiąja dalimi pritaikyta ir studentams, turintiems negalią. Čia itin išsiskiria VDU. 

„2021 m. universitetas tapo pirmąja aukštąja mokykla Lietuvoje, kurios didžiausiam šalyje universitetiniam Prezidento Valdo Adamkaus sporto centrui paskirtas Lietuvos paralimpinės komandos simbolis „Gilė”. Tai – ir pirmasis objektas Kaune, gavęs tokį įvertinimą, kuriuo žymimi sporto infrastruktūros objektai, pritaikyti asmenims su negalia”, – sako VDU Komunikacijos prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė. 

Daugelis kitų universiteto pastatų ir erdvių taip pat yra visiškai arba iš dalies pritaikyti negalią turintiems asmenims, pavyzdžiui, atnaujinti pastatai įrengti remiantis universalaus dizaino principais. Išsiskiria VDU biblioteka: jos padaliniuose yra įrengtos darbo vietos asmenims su negalia ir individualiaisiais poreikiais. Taip pat čia galima naudotis įvairia įranga bei priemonėmis: reguliuojamo aukščio darbo stalais, ergonominėmis kėdėmis, Brailio rašto spausdintuvais, stacionaria vaizdo didinimo įranga ir kt. 

Tvarus požiūris į aukštąjį mokslą
Kaune veikiančios aukštosios mokyklos investuoja ne tik į studijų kokybę ir infrastruktūros atnaujinimą, bet ir skiria daug dėmesio tvarumo aspektams. Tai, pasak KK direktoriaus, yra būtina, siekiant žengti koja kojon moderniame studijų pasaulyje. 

„Vienas kertinių mūsų kolegijos veiklos principų – tvarumas, todėl dar šiemet kolegijos pastatuose sumontuoti ir išbandyti daugiau nei 600 saulės elektrinės modulių. Jų pagaminama elektros energija, skaičiuojama, turėtų padengti iki 80 proc. metinio pastatų elektros energijos poreikio”, – teigia KK direktorius dr. Andrius Brusokas. 

Siekiant įtvirtinti žaliosios kolegijos nuostatas, šioje kolegijoje planuojama tolimesnė saulės elektrinių parko plėtra, taip pat įrengiamos naujos stoginės dviračių ir elektrinių paspirtukų saugojimui.

Tvarumo principais vadovaujasi ir KTK: nurodoma, kad visų kolegijos pastatų stogai, kiek tai leido teisinės galimybės, prieš kelerius metus buvo padengti saulės elektrinės moduliais. Todėl skaičiuojama, kad praktiškai du trečdaliai visos reikalingos elektros energijos pagaminama iš atsinaujinančių energetinių išteklių. 

Parašykite komentarą