Kultūra

Neužilgo jubiliejų minėsiančiame žemės ūkio akademiniame muziejuje – vertingi eksponatai

Po kelių metų veiklos jubiliejų minėsiantis VDU Žemės Ūkio Akademijos istorijos muziejus – vienas unikaliausių objektų, pasakojančių apie mūsų  krašto žemės ūkį, jo pasiekimus, džiaugsmus ir iššūkius, rašo agrodiena.lt.

Pakaunėje įsikūrusi kultūros įstaiga buvo įkurta minint šalies mokslui reikšmingą datą.

„1924 m. Spalių 15 dieną buvo iškilmingai apvaikščiojamas Ž.Ū. Akademijos atidarymas, dalyvaujant Ž.Ū. Ministeriui, Seimo pirmininkui, Lietuvos Universiteto rektoriui, ir kitiems aukštiems svečiams. Universiteto rektorius Pr. Bučys vardu vyresniojo brolio – Universiteto, sveikino naujai atsiradusią sesutę – Akademiją, linkėdamas laimingai išaugti ir iškelti Lietuvos Žemės Ūkį.“ (Žemės ūkio akademijos metraštis, 1924).

„VDU Žemės ūkio akademijos istorijos muziejus buvo įsteigtas Akademijos 50-mečio išvakarėse, 1974 m. spalio mėn., o artėjant Akademijos 90 m. jubiliejui, buvo nuspręsta muziejaus senąją ekspoziciją iš pagrindų rekonstruoti ir pritaikyti moderniai bei inovatyviai muziejinei veiklai”, – pasakojo VDU Žemės Ūkio Akademijos istorijos muziejaus vedėja dr. Rasa Pranskūnienė.

Tad, anot jos, bendradarbiaujant su UAB ,,Terra media“, buvo naujai įrengta edukacinė muziejinė ekspozicija, atidaryta 2015 m. rugsėjo 1 d. Šioje ekspozicijoje pristatoma Akademijos istorija nuo jos ištakų senajame Vilniaus universitete iki šių dienų.

Siekiant sukurti įtaigią ekspoziciją buvo pasirinktas ,,medžio“ išplanavimas, t. y. stilizuota medžio forma patalpoje. ,,Medžio“ išplanavimas, pašnekovės teigimu, leido sukurti augimo, stiebimosi į žinias, ėjimo tobulėjimo keliu įspūdį.

„Istorinis – edukacinis pasakojimas, pradedamas pasakoti nuo „šaknų”, t. y. nuo universiteto ištakų, ir vienai po kitos augant šakoms, akademinis medis tampa stipresnis, didesnis, aukštesnis… Tariamos medžio šaknys – istorinis eksponatas menantis Akademijos Dotnuvoje laikus – simbolizuoja pačią Akademijos pradžią. Centrine ekspozicijos vieta eina linijinis laikas, kuris padeda pristatyti Akademijos istoriją iki šių dienų: ekspozicijoje istorinė dalis pasakoja apie Akademijos augimą nuo Vilniaus universiteto bei Aukštųjų kursų ir Lietuvos universiteto Kaune, Žemės ūkio akademijos Dotnuvoje, Lietuvos žemės ūkio akademijos perkėlimo į Kauną, vėliau į Noreikiškes, nuo tapimo Lietuvos žemės ūkio universitetu, Aleksandro Stulginskio universiteto iki nūdienės VDU Žemės ūkio akademijos”, – paaiškino dr. R. Pranskūnienė.

Akademijos ,,medis“ yra daugialypis, jame be pagrindinių didžiųjų šakų, yra ir mažosios šakelės, kurios veda lankytoją „studentiško rojaus keliu“, gausaus studentiško gyvenimo fragmentais nuo įvairiapusio studijų proceso iki saviveiklų, laisvalaikio, švenčių ir pan. Ekspozicijoje interpretacinis istorinis pasakojimas kuriamas remiantis „fragmentinės atminties“ principu: iš praeities iškylančiais ir su dabartimi susiliejančiais prisiminimais, faktais, įvykiais, foto ir video kadrais. Ant stilizuotų šakų formuojasi, auga, noksta „vaisiai“ – bei juose besislepiančios istorijos. Stilizuotas dizainas ne tik leidžia pateikti medžiagą  „fragmentiškai“ – čia tarsi atsitiktinai išauga vienas ar kitas „vaisius“ – nuotrauka, tekstas, dizaino elementuose atsikartojant rombo formos simboliams, bet ir kartu su muziejaus  lankytojais plėtoti įvairiakryptį  istorinį pasakojimą.

VDU Žemės Ūkio Akademijos istorijos muziejaus vedėja dr. Rasa Pranskūnienė:

Kiek muziejuje yra eksponatų? Kurie įdomiausi? Vertingiausi? 

Nors pagrindiniame muziejaus fonde saugoma daugiau nei 1000 eksponatų, tačiau šiame nedideliame muziejuje turbūt vertingiausia ne atskiri eksponatai, o pati muziejaus visuma, t. y. muziejaus ekspozicija ir unikalus jos pasakojimas.

Ką jis Jums reiškia? Kuo labiausiai didžiuojatės?

Kai gyvenimas susidėlioja taip netikėtai, kad tenka pradėti dirbti muziejuje ir priimti iššūkį sukurti muziejinę ekspoziciją, kurios projektavimo darbai taip užsitęsia, kad netgi apsigini pirmąją Lietuvoje muziejinės edukacijos disertaciją ir savo tyrimo rezultatus vėliau bandai pritaikyti kuriamoje ekspozicijoje, kai susitaikai su tuo, kad realybėje pavyksta pritaikyti tik dalį idėjų, ir kai ekspozicija pagaliau išvysta dienos šviesą (ir vėl gana netikėtai gyvenimas parodo, kad disertaciją parašyti yra tikrai nelengva, tačiau ekspoziciją sukurti dar sunkiau), tai kiekvienas susitikimas su lankytojais ir dalijimasis istoriniu pasakojimu tampa ypatinga patirtimi ir tavo esybės dalimi… Štai ką man reiškia šis muziejus.

Didžiuojuosi savo gyvenamuoju laiku nesutiktais žmonėmis, kuriuos bent iš dalies pažinau, skaitydama jų pasakojimus bei istorinius pasidalijimus, prisiliesdama prie didžiulio įdirbio, išlikusio rašytiniuose tekstuose ir vizualiose akimirkose. Didžiuojuosi ir sutiktais žmonėmis, kurie padėjo ir padeda plėtoti muziejaus viziją, įkvėpė ir įkvepia neprarasti kantrybės ir kūrybiškumo, skleidė ir skleidžia savo ypatingąjį ryšį su Akademija.

Ar Lietuvoje daugiau yra tokių muziejų?

Turbūt Lietuvoje rastume ne vieną muziejų, kurie įvairiais būdais pasakoja apie žemės ūkio vystymąsi, tačiau šis muziejus yra vienintelis, kuris ne tik apžvelgia akademinę žemės ūkio raidą, bet ir vysto unikalų dialogą tarp būsimojo studento ir dėstytojo, saugo studentišką klegesį ir studijų rimtį, kuria nostalgiškus susitikimus tarp absolvento ir profesoriaus emerito, tiesia atminties tiltus tarp tarpukario ir šiuolaikinės Akademijos.

Kada veikia muziejus?

Muziejus veikia darbo dienomis, dėl konkretaus muziejaus  lankymo laiko derinamasi telefonu: (8 37) 788 112 arba el. paštu: rasa.pranskuniene@vdu.lt (karantino metu muziejus lankytojų nepriima).

 

Parašykite komentarą