Karyba

Neturim nuodų, bet turim priešnuodžių

Jų šūviai kainuoja brangiausiai, bet „iškepa“ tanką: Lietuvos kariuomenės prieštankinių ginklų specialistai sako, kad karių gyvybės yra brangesnės už raketą, o tankui pabėgti nuo jos – „be šansų“

„Neturim nuodų, bet turim priešnuodžių“ – toks posakis tiktų iliustruoti Lietuvos kariuomenės sunkiosios karinės technikos pajėgumus. Ne paslaptis, kad Lietuvos kariuomenė tankų padalinių, kaip ir pačių tankų, neturi. Sunkiosios technikos Lietuvoje yra, ir nemažai – moderniais tankais ginkluotas Generolo Silvestro Žukausko poligone dislokuotas sąjungininkų iš JAV batalionas ir Rukloje(Jonavos r.) dislokuota NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė.  Tačiau nuosavų tankų Lietuva išties turi du, abu – Vytauto Didžiojo karo muziejaus eksponatai.

Tačiau Lietuva pasirinko ekonomiškesnį – „priešnuodžių“ – kelią ir jau daugiau nei dešimtmetį naudoją vieną moderniausių pasaulyje JAV gamybos prieštankinių sistemų „Javelin“. Pastaruoju metu paskelbus apie papildomus prieštankinių sistemų „Javelin“ įsigijimus Lietuvos kariuomenės reikmėms, nedraugiškoje užsienio žiniasklaidoje pasirodė žinučių apie šios sistemos neveiksmingumą ir neekonomiškumą. Apie Lietuvos kariuomenės prieštankinius pajėgumus, mitus ir faktus kalbiname du patyrusius paramos ginklų specialistus, Lietuvos kariuomenės kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono vyresniuosius seržantus  Marių Olechnovičių ir Olegą Magą.

Pradžioje – trumpai apie save: kiek laiko tarnaujate kariuomenėje ir ką joje veikiate?

Olegas Magas: Nuo 1995 metų, šiemet 27 metai. Pradėjau kaip  šaulys, paskui žvalgų būrio vairuotojas – granatsvaidininkas ir radijo operatorius, paramos ginklų instruktorius, tada pėstininkų batalione vyresnysis šaulys ir skyriaus vadas, vėliau Ugnies paramos būrio vado pavaduotojas ir šiandien esu Vaidoto bataliono automatinių granatsvaidžių būrio vado pavaduotojas.

Mariau, o jūs?

Marius Olechnovičius: Tarnauju nuo 2005-ųjų, atėjau tarnauti į Algirdo batalioną, iš karto patekau į prieštankinį būrį. 12 metų ten tarnavau ir per visas funkcijas perėjau prieštankinio būrio – nuo vairuotojo, padėjėjo, operatoriaus, skyriaus vado..

Kokio padėjėjo ir operatoriaus?

M: Prieštankinės sistemos „Javelin“ operatoriaus padėjėjo ir tuomet pats buvau operatorius, tada tapau skyriaus vadu ir prieš kelis metus atėjau į Vaidoto batalioną, į prieštankinį būrį vado pavaduotoju ir iki šiol esu šiose pareigose.

Kokia jūsų būrio pagrindinė ginkluotė?

M: „Javelin’ai“.

Olegai, dar klausimas jums. Sakėte, buvote paramos ginklų instruktorius. Galite paaiškinti, kas yra paramos ginkluotė, taip, kad suprastų ir bobutė? Kas yra paramos ginklai, kuo jie skiriasi nuo šautuvo?

O: Prie paramos ginklų priskiriami taip pat ir sunkieji kulkosvaidžiai, automatiniai granatsvaidžiai, prie pėstininkų paramos ginklų, tai yra, ką turi vienetas, yra vidutiniai kulkosvaidžiai, granatsvaidžiai…

O kodėl jie taip vadinami – „paramos ginklai“?

O: Nes pėstininkų pagrindinis ginklas yra automatinis šautuvas, jie skirti būtent paremti skyrių (10-ties karių padalinys – red.) ar kitoki padalinį ugnimi. Intensyvia, galingesne ugnimi.

M: taip, pridengti, paremti manevrą paramos ginklais.

Gerai, kitas klausimas jums, Olegai, kadangi tarnaujate nuo 1995 metų. Kokį pirmą granatsvaidį pamatėte, pirmą prieštankinį ginklą, kai pradėjote tarnauti?

O: Rusiškas RPG-7.

Jums, Mariau, žinomas ginklas RPG 7?

M: Taip. Teko ir šaudyti.

Ar verta prašyti šito granatsvaidžio ir „Javelin“ palyginimo?

M: Neverta diskutuoti net. Nėra ką lyginti. Veiksmuose Ukrainoje išsiaiškinta, kad, pavyzdžiui, T-90 tankas to RPG granatsvaidžio šūvio net nejaučia. Ekipažas net nepajaučia, kad buvo pataikyta.

O: Mūsų atitikmuo dabar yra „Carl-Gustav“‘as.  Jis daugkartinis, Lietuvos kariuomenėje rusiški RPG-7 seniai buvo pakeisti Carl-Gustav M3 modifikacija, jo šūvis ilgesnis, didesnis pasirinkimas amunicijos tipų, tai yra rimtesnis paramos ginklas nei prieš tai buvę granatsvaidžiai.

Klausimas abiems. Šiai dienai ką turime kariuomenėje iš prieštankinės ginkluotės, kas tai yra?

O: Tai pradėkime nuo to, ką turi pėstininkų skyrius, tai jie turi lengvuosius granatsvaidžius M72, vienkartinius ir vienkartinius AT-4. Skyrius taip pat turi granatsvaidį Carl-Gustav M3, tai – pagrindinė skyriaus, būrio ginkluotė. Toliau yra atskiri paramos vienetai, kurie turi…

M: Kurie turi pagrindinį prieštankinį ginklą, kuris yra „Javelin“. Jeigu neleidžia vietovė arba aplinkybės, kuomet negalim naudoti „Javelino“, tai naudojam granatsvaidžius, „Carl-Gustav“, dar yra „Spaikai“ (prieštankinė valdoma raketa SPIKE – aut.), bet mes su jais nedirbame.

Aišku. Prie Javelin tuoj sugrįšim, apie tai sukame visą pokalbį, RPG-7 net nebesigilinam, tai yra sena praeitis, kaip ir koks sovietinis muštras kariuomenėje, bet granatsvaidžiai AT-4 ir M-72 – ką su jais galima padaryti, kas tai per daiktai?

O: Jie skirti šaudymui į lengvai šarvuotą techniką, tai transporteriai, pėstininkų kovos mašinos ir naudojamas tame nuotolyje, kuriame pėstininkai kariauja, tai yra 300 metrų. Tai yra lengvasis pėstininkų granatsvaidis, taip grubiai tariant, šaudmuo, įdėtas į vamzdį ir bet kuris karys gali paimti ir iššauti.

M: tai, ko negali padaryti su automatu, gali padaryti atlikdamas šūvį iš tokio granatsvaidžio.

O: Granatą gali numesti kiek? Trisdešimt metrų, povamzdiniu (granatsvaidžiu – aut.) – jau 350 metrų, bet pramušimo galia mažesnė, bet jei rimtą turi taikinį, rimtą šarvą, tokiu atveju ką pėstininkas turi, tai už kupros užsikišęs vienkartinį granatsvaidį.

Tai čia yra paprasti ginklai, šie vienkartiniai granatsvaidžiai, jiems nereikalingas kažkoks specialisto parengimas?

M: Jisai apmokomas, kiekvienas karys skyriuje turi gebėti atlikti iš esamų ginklų šūvį, ar tai būtų vairuotojas, ar skyriaus vadas, turi gebėti pasinaudoti absoliučiai bet kuriuo ginklu, esančiu padalinyje.

O kas per granatsvaidis Carl-Gustav’as, ar juo irgi gali šaudyti bet kuris karys?

O: Čia veikia jau parengta granatsvaidžio komanda, kuri, pirmas dalykas, turi didesnį pasirinkimą šaudmenų, nuo dūminių, apšviečiamųjų, skeveldrinių, šarvamušių, jie jau renkasi šaudmenį tą, kuris reikalingas pagal užduoties pobūdį.  Jei taikiklyje „turi“ šarvuotį – renkasi šarvamušį, jei tanką – renkasi stipresnį šarvamušį…

M: Reikia dūmų, reikia skelveldrų, jau jie yra specialistai ir baigę specialistų kursą, jau jie tam ruošiami specialiai, kaip ir kulkosvaidininkai, turi atskirą rengimo programą.

Ar gali Carl-Gustav neutralizuoti tanką, pavyzdžiui, T-90? Niekas nebandė, suprantama. Bet klausimas, reikia argumentų.

M: Žiūrint kur pataikysi. Jeigu pataikysi į silpną vietą.

O: Ta prasme, komandai tanko nebus malonu gauti smūgį, pradžioj nepamirškime, kad tankas yra rimtas „argumentas“ ir lengvieji granatsvaidžiai, jie žalos padaro, bet vienu šūviu nenumuš, du, trys šūviai – žalos padarys.

Mariau, klausimas jums – jūs atėjote kaip prieštankininkas iš karto, koks tuo metu (2006-aisiais) buvo ginklas prieštankiniame būryje?

M: Javelin’as iš karto. 2008 metais juo jau atlikau ir bandomuosiuose šaudymuose  kaip padėjėjas, o 2009 metais buvo pirmas „Medžiotojas“ (Sausumos pajėgų prieštankinių padalinių pratybos „Medžiotojas“ – aut.), kuriame jau pats atlikau šūvį „Javelin’u“.

Kas per ginklas yra „Javelin’as“? Kad būtų aišku kiekvienam žmogui, ypač neturinčiam nieko bendro su kariuomene? Tai yra pagrindinis prieštankinis ginklas, jis paveikesnis už įprastus granatsvaidžius?

M: Tai yra raketa jau, ne granata. Nusitaiko operatorius į taikinį ir 95 procentus likusio darbo atlieka pats šaudmuo. Praktiškai 5 procentai tiktai nuo šaulio priklauso. Tiek yra išmanus ginklas.

Kam jis skirtas naikinti?

M: Pagrindas tai sunkiajai technikai. Bet galim ir fortifikacinius įrenginius, tarkim, bunkeris, negali paimti pėstininkai, pastatas įrengtas žiauriai gerai, neprieina, „Javelin“o šūvis ir viskas. Taip pat labai sėkmingai galime naikinti sraigtasparnius, atskrendančius į mus arba kybančius, drąsiai „Javelin’as“ naikina sraigtasparnius.

O  veikimo esmė kokia, kaip veikia „Javelin“?

M. Operatorius taikymosi įtaisu skanuoja lauką, aptinka objektą, identifikuoja kaip taikinį ir naikina, paleidžia raketą. Per taikymosi įtaisą matai tanką, užkuria raketą ir tada visi duomenys iš taikymos įtaiso perduodami į raketą, raketa nufilmuoja taikinį ir paleista raketa irgi visą laiką stebi taikinį.

O jei tankas stovi priedangoje, kokiame nors „garaže“?

M: Mes galim naikinti ir stovinčius pastate, ir stovinčius pamiškėj, tankui, kad stebėtų atvirą vietovę, irgi reikės išlįsti. Javelinas turi du pataikymo režimus, iš viršaus ir tiesioginį, tai mes sėkmingai sunaikintumėm stovintį pastate tanką ar miške.

Tai kokia ta tikimybė išvengti šūvio? Kokia klaidos tikimybė, nepataikymo, šaunant šią raketą?

Tai dėl netinkamo taikinio užfiksavimo gali įvykti nepataikymas, bet vėl, pats ginklas neleidžia iššauti, jei taikymosi įtaise netinkamai suvesti „rėmeliai“. Neleis užfiksuoti taikinio. Pataikymo procentas, aš sakyčiau, 98 %. Nepataikyti praktiškai neįmanoma.

O dėl greičio, pabėgti kažkaip nuo tos raketos įmanoma?

O: Be šansų.

M: Be šansų.  Du kilometrus įveikia per keliolika sekundžių. Ir net jei važiuos kolona transporto priemonių ir toje kolonoje bus taikinys, kuris bus mums reikalingas, raketa smogs būtent į tą, į kurį buvo nusitaikyta ir paleistas šūvis. Jinai visą laiką seks taikinį ir smogs būtent į jį.

Ar „Javelin“as gali pramušti sunkiai šarvuotą techniką, naujausią tanką?

M: Visi tankai dabar naudoja aktyvų šarvą, jis susiaktyvuoja šūvio į tanką metu ir sprogdina šaudmenį, sumažina arba numuša poveikį. Bet „Javelin“as turi dvigubą užtaisą, pirmu suaktyvina, antru – įeina į vidų.

Kas atsitinka taikiniui, kai „Javelin’as“ pataiko į jį?

M: Kumuliatyvas (labai aukšto slėgio sprogimo čiurkšlė – aut.), įeina į vidų ir tanko viduje temperatūra pasidaro apie 10 000 laipsnių, tai reiškia viskas, kas yra tanko viduje – šaudmenys, įranga, įgula – viskas tiesiog išsilydo. Aktyvuojasi ir šaudmenys, tanko viduje nieko nelieka.

Tai tanko į gabalus nesuplėšo?

O: Bokštelis eina į orą…

M: Jei jis (tankas – aut.) bus tuščias, greičiausiai jis ir atrodys kaip sveikas, tik viduje viskas išsilydys, iškeps. Bet jei viduje jis vežasi amuniciją, tai ji tikrai sprogs ir išnešios ir tanką.

Brangūs Javelin’o šūviai ar ne? Galime apie skaičius pakalbėti? Kiek kainuoja „Javelin“ šūvis? Dešimčių tūkstančių eurų tikslumu?

O, M: Iki 100 000 eurų. Maždaug tarp 80-100 tūkst. kainuoja vienas šūvis.

Ir tada iš kitos pusės – vis tiek pasidomite. „Javelin“  brangus, ar apsimoka juo šaudyti? Kiek kainuoja tanką pagaminti?

O, M: Milijonai. Kainos skaičiuojamos milijonais, priklauso, kas gamina ir ką gamina.

O: priklauso apie kokį tanką kalbam. Pėstininkų kovos mašina grubiai milijoną kainuoja,

M: Tankas daug kainuoja, žiauriai. Kelis milijonus. Mes ir nenaikintumėm sunkvežimių su „Javelin’ais“, tam yra kiti ginklai, tam jie ir yra, jei tokios galios nereikia, kaip „Javelin’o“ tai mes jo ir nenaudosim. Bet esu matęs misijose, kaip snaiperius naikina su Javelin’u. Snaiperis labai daug žalos gali padaryti, o karių gyvybės brangesnės už raketą.

O: Bet aišku, teko mokyti ukrainiečius, klausdavom, kas baisiausia? Sako, tankas. Didžiausią įspūdį daro tankas. Užtai mes visuomet irgi laikomės nuostatos, kad „Javelin’o“ taikinys pirmiausia yra tankas.

Paskutiniai klausimai, tarptautinėse operacijose esate dalyvavę?

M. Esu buvęs Afganistane 2013 metais.

O: Trys misijos Bosnijoje ir Hercegovinoje, tada Irake misija ir Afganistane. Penkios. Pirmoje misijoje 1996-1997 metai irgi buvau granatsvaidininkas.

Ar jūsų gyvybei yra grėsęs pavojus?

M: Visą laiką. Bet kai esi pasiruošęs… Visą laiką grėsmė yra, nežinai, kada užvažiuosi ant sprogmens ar šaus į tave, bet važiuoji tam pasiruošęs.

O: Taip.

Ačiū už pokalbį.

Šaltinis: Lietuvos kariuomenė.

Parašykite komentarą