Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas (NVSC Kauno departamentas) primena, kad šaltuoju metų laikotarpiu, kai vis daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, labai svarbu pasirūpinti tinkamu patalpų mikroklimatu, nes nevėdinamose, drėgnose patalpose susidaro palankios sąlygos infekcinių ligų sukėlėjams plisti.
Kas lemia patalpų mikroklimatą?
Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ nurodytos optimalios mikroklimato parametrų vertės, kurioms esant aplinkoje, nesusidaro neigiamas poveikis sveikatai. Patalpose mikroklimatą lemia trys pagrindiniai veiksniai – oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir oro judėjimo greitis. Norint išvengti neigiamo poveikio sveikatai ir užtikrinti tinkamą mikroklimatą šaltuoju metų laikotarpiu, rekomenduojama vadovautis minėtoje higienos normoje nustatytais patalpų mikroklimato parametrais ir gyvenamosiose bei visuomeninėse patalpose palaikyti 18–22 °C oro temperatūrą, užtikrinti santykinę 35–60 proc. oro drėgmę ir oro judėjimą nuo 0,05 iki 0,15 m/s.
Kaip užtikrinti oro kokybę?
Patalpų vėdinimas, ypač žiemą, yra vienas svarbiausių normalų mikroklimatą lemiančių veiksnių, todėl šaltuoju metų laikotarpiu oro kokybė bus užtikrinta, jei gyvenamąsias patalpas reguliariai, bent kelis kartus per dieną, vėdinsite. Vėdinant gyvenamąsias patalpas svarbu nepamiršti, kad patalpų temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turėtų būti 18–22 °C, tad nederėtų kambarių per daug atšaldyti ar sušildyti. Taip pat ne mažiau svarbu patalpose palaikyti tinkamą oro drėgmę, kuri turėtų būti 35-60 proc. Jeigu oro drėgmė patalpose viršija normas, susidaro palankios sąlygos daugintis įvairiems mikroorganizmams bei atsiranda grėsmė susidaryti pelėsiams. Pelėsiai namų aplinkoje ne tik gadina estetinį namų vaizdą, pažeidžia baldus, sukelia nemalonų kvapą, bet, svarbiausia, gali būti viena iš alergijų, bronchinės astmos, galvos skausmo ar kitų ligų priežasčių. Nustatyta, kad labiausiai nukenčia viršutiniai ir apatiniai kvėpavimo takai, galimi odos sudirginimai, įvairios infekcijos, nuovargio požymiai. Jei šildymo sezono metu drėgmė patalpose nukrenta žemiau rekomenduojamo lygio, toks sausas oras dirgina kvėpavimo takų, akių gleivinę. Akis ima perštėti, jos ašaroja, pavargsta. Išdžiūvus kvėpavimo takų gleivinei, sumažėja organizmo apsauga peršalimo ir kitoms infekcinėms ligoms, paūmėja astmos, alergijos simptomai.
Kaip teisingai vėdinti patalpas?
NVSC Kauno departamentas ragina nepamiršti reguliariai vėdinti gyvenamąsias patalpas net ir šaltuoju metų laikotarpiu. Jas geriausiai vėdinti intensyviai, bet trumpai, efektyviausiai kambariai išvėdinami sudarant skersvėjį (vėdinti, kai jose nėra žmonių). Patalpų vėdinimas padeda pašalinti įvairius teršalus, dulkes, mikroorganizmus ir susikaupusią per didelę oro drėgmę. Be to, reguliariai vėdinamose patalpose mažiau nemalonių kvapų, daugiau šviežio oro, todėl jausimės geriau ir būsime darbingesni.
