Kiekvienas lietuvis kas savaitę į šiukšliadėžę išmeta vidutiniškai apie 1,7 kg dar tinkamo valgyti ar laiku nesuvartoto ir dėl to sugedusio maisto, rodo pernai Lietuvoje atliktas tyrimas*. Per šventes šis skaičius dar išauga, mat Kūčių ir Kalėdų meniu patiekalų tikrai netrūksta, o prie stalo susirinkusiems šeimos nariams pavyksta suvalgyti toli gražu ne viską. Tad kaip pasiruošti šventėms, kad vėliau nereiktų išmesti maisto?
Dėl daugelį žmonių po švenčių kamuojančio persivalgymo ir gausaus išmetamo maisto kiekio jau kuris laikas ryškėja tendencija Kūčias ir Kalėdas sutikti kukliau. Per šventes neverta ruošti didelio stalo su daugybe patiekalų – geriau visą dėmesį sutelkti į artimiausių žmonių bendrystę, rekomenduoja tinklaraštininkė ir receptų kūrėja Amelija Kuzmarskė.
„Per Kūčias ant mūsų šeimos stalo tikrai galima suskaičiuoti 12 patiekalų. Taip išeina gana natūraliai, mat dažniausiai susirenka apie 20 valgytojų būrys. Asmeniškai, jeigu minėčiau Kūčias daug mažesniame žmonių būryje, nesistengčiau „surinkti” reikiamo valgių skaičiaus. Mano nuomone, šio vakaro esmė yra susirinkti su artimaisiais, parodyti vienas kitam dėmesį, ramiai pavakarieniauti ir pabendrauti”, – pasakoja A. Kuzmarskė.
Maisto gamybos darbais pasidalina su šeima
Amelija savo šeimos Kūčių ir Kalėdų vaišes planuoja drauge su mama ir sesėmis, todėl kasmet šventinis stalas būna labai panašus. Nors tokį įprotį vadina širdžiai miela tradicija, ji neslepia, kad tai padeda pasiruošti šventėms ramiau ir į kalėdinį šurmulį įneša daugiau jaukumo.
„Tie patiekalai niekada neatsibosta, o ir valgome juos tik kartą per metus. Pavyzdžiui, šiemet labai laukiu mamos gamintos silkės su baravykais, tešloje keptos menkės bei mūsų šeimoje tradiciškai valgomų kūčiukų su medumi. Šventinis meniu yra nusistovėjęs, tačiau kasmet vėl iš naujo sudarome ruošiamų valgių sąrašą, prisimename tradicinius patiekalus ir pasiskirstome, kas ką pagamins. Tai mums atneša šventinę nuotaiką”, – atvirauja A. Kuzmarskė.
Pasidalindami su artimaisiais savo planais sutaupysite ne tik laiko, bet ir galėsite jo daugiau skirti artimo ryšio su šeima palaikymui. Be to, visiems teks gaminti mažiau patiekalų ir pirkti mažiau skirtingų ingredientų, todėl priėmus šį sprendimą džiaugsis ir jūsų piniginė.
Pašnekovė priduria, kad per paskutiniuosius keletą metų taip pat sumažino gaminamų patiekalų kiekius. Nors gamina kelis skirtingus silkių patiekalus, jų paruošia gerokai mažiau, kad po Kūčių vakarienės liktų kuo mažiau maisto likučių arba jų visai neliktų.
Sudaro tikslų gaminamų patiekalų sąrašą
A. Kuzmarskės teigimu, dar iki šventėms prasidedant reikia tiksliai žinoti, ką norėsite matyti ant Kūčių ar Kalėdų stalo. Dėl to visuomet praverčia užsirašyti, kokius patiekalus gaminsite ir kiek jiems paruošti reikalingų ingredientų reikės įsigyti parduotuvėje.
„Tai nėra tik tuščias patarimas – juo vadovaujuosi pati ne tik kasdien, bet ir artėjant šventiniam laikotarpiui. Sudarome sąrašą, stengiamės prisiminti ir į jį įtraukti visus tradicinius Kūčių patiekalus bei kažką naujo, jeigu kažkas atranda mūsų dėmesio vertą receptą. Sudarę sąrašą jį kritiškai įvertiname ir dažniausiai bent kelis patiekalus išbraukiame. Tai padeda nevalgyti šventinių likučių dar kelias dienas po Kalėdų”, – pažymi tinklaraštininkė.
Ji priduria, kad vadovaujasi taisykle, jog geriau mažiau, bet kokybiškesnio maisto. Mažesnį po švenčių liekančio maisto kiekį Amelija užtikrina ruošdama po maždaug vienodą kiekį skirtingų valgių, kuriuos galėtų suvalgyti artimieji.
Įvairiais būdais kovoja su maisto švaistymu
Atsakingai planuodami savo pirkinius, pirkėjai gali sumažinti maisto švaistymą. Pavyzdžiui, perkant dar niekada nebandytus maisto produktus, pirmiausia rekomenduojama įsigyti mažą kiekį, mat produktui nepatikus, jo reikės išmesti mažiau. Be to, patariama stebėti prekių galiojimo datas, o nespėjus maisto suvartoti iki tam tikros dienos, dalį produktų galima užšaldyti ir tokiu būdu pratęsti jų galiojimo laiką.
Tačiau norint galutinai pažaboti šią problemą, priemonių turi imtis ir verslas, tvirtina Rasa Didjurgytė, „Lidl Lietuva” socialinės atsakomybės konsultantė.
„Mes stengiamės nuspėti vartotojų elgesį ir parduotuvių lentynas užpildyti tokiu prekių kiekiu, kuris kuo labiau atitiktų paklausą. Taip pat visose „Lidl” parduotuvėse taikome nuolaidas besibaigiančio galiojimo produktams – daugelį mėsos, žuvies ir pieno produktų bei supakuotos duonos gaminių pažymime specialiais nuolaidų ženklais ir parduodame pigiau. Tokiu būdu mažiname nurašytų maisto produktų kiekį”, – pasakoja R. Didjurgytė.
Dalį vartoti dar tinkamų duonos gaminių, bakalėjos prekių, šviežių vaisių ir daržovių prekybos tinklas iš visų „Lidl” parduotuvių reguliariai perduoda „Maisto bankui”, produktais aprūpinančiu socialiai pažeidžiamų grupių gyventojus. Vien šių metų sausio–lapkričio mėnesiais šiam labdaros ir paramos fondui „Lidl Lietuva” perdavė produktų už beveik 582 tūkst. eurų. Be to, jau keletą metų kiekvieną pavasarį ir rudenį prekybos tinkle taip pat vyksta šio fondo inicijuojamos maisto rinkimo akcijos.
Kadangi ne visi nurašyti maisto produktai dar yra tinkami vartoti žmonėms, prekybos tinklas maisto švaistymą taip pat mažina bendradarbiaudamas su ūkininkais. „Lidl” gyvulių šėrimui perduoda žmonėms netinkamus vartoti kepinius, dalį vaisių ir daržovių.
*Žemės ūkio ministerijos užsakymu 2021 m. atliktas Lietuvos socialinių mokslų centro ekonomikos ir kaimo vystymo instituto tyrimas
