Kultūra

Neišeinant iš namų – garso kelionė po žymiausius Kauno pastatus

Kol karantinas neleidžia laisvai judėti, į vienus garsiausių Kauno pastatų: IX forto muziejų, Pažaislio vienuolyno bažnyčią, KTU Tyrimų laboratoriją, M. Žilinsko galeriją ir Perkūno namą galima patekti tiesiog užsidėjus ausines. Echolokacijos principais sukurtas audialinės architektūros albumas „ECHOtektūra“ yra visiems prieinamas nemokamas įrankis, kuris leidžia paprastu ir veiksmingu būdu erdviškai patirti architektūros kūrinius nekeliant kojos iš namų.

Neregių pagalba

Projekto, kurto bendradarbiaujant Kauno menininkų namams ir architektei Rasai Chmieliauskaitei, pavadinimas kilo iš dviejų sąvokų jungties: echolokacijos ir architektūros. Žodis [echolokacija] nusako kai kurių gyvūnų (tarp jų – ir žmonių) gebėjimą garso pagalba vizualiai pažinti juos supančią aplinką, o [architektūra] – menininkų siekį naujomis priemonėmis tyrinėti šios meno srities galimybes, neregintiesiems garsiniu būdu reprezentuojant erdvę bei architektūros estetiką.

Metus trukusio projekto ašis – aktyvus Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) bendruomenės įsitraukimas į albumo kūrimą dalinantis savo patirtimi, pasiūlymais, testuojant garsinius prototipus ir vertinant albumo perteikiamų erdvių potyrius. Taip pat buvo svarbi kiekvieno asmeninė nuomonė, nes kiekvienas žmogus turi individualius garso suvokimo žodynus. Konsultacijos vyko tiesiogiai – klausant ir komentuojant įrašus.

„Toks projektas yra unikalus būdas pristatyti architektūrą neregiams ir labai džiaugiuosi, kad tai kilo pačių architektų iniciatyva. Manau, kad pasaulis, kuriame gyvename, yra labai vizualus ir, nors turime galimybę jį tyrinėti ir kitais pojūčiais, vizualumas, dėl suprantamų priežasčių, yra pagrindinis informacijos gavimo šaltinis. Neregiams nuolat reikia ieškoti būdų prisitaikyti ir nepaprastai džiugina žmonės, kurie į savo darbą įtraukia papildomų galimybių. Laikau tai didele dovana neregių bendruomenei“, – sakė aktorė, televizijos ir radijo laidų vedėja, keliautoja ir aktyvi LASS narė Irma Jokštytė.

Irma norėtų, kad pasaulis taptų įvairesnis, kad jį pajusti, pažinti, tyrinėti būtų galima ne tik akimis, bet ir visais kitais pojūčiais: „Manau, kad šis projektas – tai mažas žingsnelis, atviresnio pasaulio sukūrimo link. Ir labai džiaugiuosi, kad mūsų mažytė šalis Lietuva yra tarpe tų, kurie dalyvauja šiuose ieškojimuose.”

Garsinės formos

Ne pirmą projektą kartu su LASS bendruomene įgyvendinusi architektė R. Chmieliauskaitė šįkart į komandą pasikvietė kompozitorių, garso menininką Arną Mikalkėną, kuris sukūrė garsines simuliacijas, ir metodologijos autorių Justiną Kalinauską.

A. Mikalkėnas įrašinėjo garsus pasirinktuose architektūros objektuose, o juos išanalizavus simuliavo skaitmeninėje erdvėje.

„Man visuomet rūpėjo muzikos ir vizualizacijos santykio klausimas. Iš dalies, šio projekto metu radau nemažai atsakymų apie garsines formas, kiek skirtingų objektų garsai gali būti informatyvūs ir kelti vienokias ar kitokias vizualizacijas. Taip pat dirbant su garsu labiau architektūriškai (t.y. matuojant atstumus, patalpų aukščius, kampus ir pan.), suvokiau, kad bet kokios formos santykiauja tarpusavyje. Gali architektūrinėmis formomis suteikti muzikinius garsus – tai taps garsiniu šaltiniu (kūriniu) ir atvirkščiai“, – pasakojo A. Mikalkėnas.

Konceptualus architektūros objektas

Rengiant albumą buvo įrašinėjama penkių pasirinktų pastatų aplinka (IX forto muziejus, Pažaislio vienuolyno bažnyčia, KTU Tyrimų laboratorija, M. Žilinsko galerija ir Perkūno namas), siekiant užfiksuoti jų akustines savybes bei kontrastus. Kuriant garsines-erdvines simuliacijas buvo formuojami keli girdėjimo laukai vienu metu, paryškinant pastato architektūrines savybes ir atkreipiant dėmesį į akustikos kaitą. Atsižvelgiant į architektūros estetines raiškas, tam tikri meniniai sprendimai buvo priimami ir įrašuose.

Albume galima išgirsti ir šeštąjį, konceptualų architektūros objektą, pavadintą „Garso namais“, kuris egzistuoja tik garsinėje realybėje ir yra unikali galimybė vien garsiškai pajusti erdves, jų dydžius, medžiagas, temperatūrą.

Kartu su LASS bendruomene sukurtas unikalus meninis audialinės architektūros albumas „ECHOtektūra“ yra visiems prieinamas nemokamas įrankis ir kuris leidžia paprastu ir veiksmingu būdu erdviškai patirti architektūros kūrinius nekeliant kojos iš namų. Audio kūriniai yra pritaikyti aklųjų ir silpnaregių bendruomenei, tačiau labai rekomenduojami ir matantiesiems.

Klausyti – su ausinėmis

Klausantis albumo rekomenduojama užsidėti ausines, užsimerkti, atsipalaiduoti ir projektuoti savo būseną į klausomus garsus. Kviečiame albumo klausytis aktyviai: mintyse piešti įsivaizduojamas erdves, jų formą, aukštį, gylį, plotį, vyraujančias medžiagas ir temperatūrą. Įrašo klausymas – tai pažintinė ekskursija po skirtingų architektūros stilių ir funkcijų pastatus.

Albumą „ECHOtektūra“ lietuvių ir anglų kalbomis su įgarsintais pasakojimais ir instrukcijomis klausytojams galima rasti Kauno menininkų namų soundcloud paskyroje:

LT versija
EN versija

Albumas netrukus bus išleistas ir CD formatu bei dalijamas LASS bendruomenei, neregių ir viešosioms bibliotekoms, įstaigoms, kuriose lankosi žmonės, negalintys albumo klausytis internetu.

***

Albumo tekstus įgarsino Irma Jokštytė, į anglų kalbą vertė Aistis Žekevičius.
Konsultantai: tiflopedagogė Grita Strankauskienė (echolokacijos klausimais), LASS kultūros ir meno projektų vadovė Lina Puodžiūnienė.
Testuotojai: Paulius Lėveris, Mindaugas Dvylaitis, Irma Jokštytė, Laura Stadalninkaitė, Vytautas Lėveris, Andžėjus Ravanas, Marius Maželis, Alvydas Valenta, Ugnė Žilytė ir kiti.
Projekto partneriai: Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius, VšĮ „Jazz Academy“, Kauno IX forto muziejus.
Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Šaltinis: Kauno menininkų namai

Parašykite komentarą