atliekos
Naudinga žinoti

Nauji mokslo metai – seni galvosūkiai dėl susidarančių atliekų ruošiantis mokyklai

Artėjantys mokslo metai dažnai reiškia ir naujus pirkinius. Šiais metais į pirmą klasę sūnų Jaunių ruošianti trijų vaikų mama Skaistė dalijasi, kad vaikai beveik visada nori naujų priemonių, tačiau jie pirmiausia naudos tai, ką jau turi namuose, o įsigys tik būtiniausius dalykus. Tai ne tik padeda sutaupyti, bet ir mažina vartojimą. Tačiau didesnis ar mažesnis atliekų kiekis ruošiantis naujiems mokslo metams vis tiek susidarys – kaip teisingai su jomis atsisveikinti pataria Rasa Viskauskienė, „Ecoservice“ atliekų rūšiavimo ir perdirbimo verslo direktorė.  

Kaip pirkti tvariau?

Nors parduotuvių vitrinos mirgėdamos kviečia į mokyklinių prekių muges, prieš keliaujant įsigyti naujų daiktų, reikėtų peržiūrėti jau turimas priemones ir susidaryti trūkstamų daiktų sąrašą. Tai ne tik padeda sutaupyti pinigų, mažinti vartojimą, bet ir pratęsia dar tinkamų naudoti daiktų gyvenimą.

„Man labai svarbu tausoti aplinką, todėl stengiuosi pirkinius mokyklai planuoti taip, kad tai nebūtų perteklinis vartojimas. Dalį priemonių, tokių kaip paprastas pieštukas ar drožtukas, paimsime iš to, ką jau turime namuose. O tai, ką visgi reikės pirkti, stengiuosi rinktis atsižvelgdama į ilgaamžiškumą. Pavyzdžiui, nepirksime kuprinės ir penalo su mėgstamais vaiko herojais, nes suprantu, kad herojus, kuris patinka pirmokui, antroje klasėje vaikui jau gali nebetikti“, – sako trijų vaikų mama.  

Skaistės pasirinkimui pritaria R. Viskauskienė ir pabrėžia, kad prieš išmetant mokyklines priemones į konteinerį, reikėtų įsitikinti, kad jų tikrai jau nebegalima naudoti: „Puikus pavyzdys yra įvairūs dažai piešimui, pavyzdžiui, į sustingusį guašą galbūt galima įpilti truputį vandens ir taip jį šiek tiek atnaujinti arba palikti namuose ir naudoti tik namų darbams. Dabar vaikai daugelį priemonių laiko mokykloje ir nesinešioja su savimi, todėl hibridinio mokymosi atveju arba atlikdami namų darbus gali priemonių pritrūkti. Tik įvertinus, kad tikrai priemonių nebepanaudosite, jas reikėtų išmesti ir įsigyti naujų.“

Kaip tinkamai rūšiuoti?

Skaistė dalijasi, kad nebereikalingus mokyklinius daiktus, taip pat žaislus ir išaugtus vaikų drabužius, paprastai dovanoja kitiems, tačiau naudojimui nebetinkamų daiktų ir pakuočių rūšiavimas kartais kelia iššūkių: „Kaip tinkamai rūšiuoti mokyklines priemones, manau, kartais pritrūksta informacijos. Dažniausiai rūšiuoju intuityviai, remiuosi bendromis rūšiavimo taisyklėmis, pavyzdžiui, prieš išmesdama išplaunu guašo indelius, tačiau visada suku galvą, ką daryti su neberašančiais flomasteriais – bandau juos ardyti ir išimti rašalo tūtelę prieš mesdama į plastiką, bet ne visų rūšių flomasteriai lengvai išsiardo.“

Pasak R. Viskauskienės, rūšiuojant atliekas pirmiausia įsitikinti, ar ketinamas išmesti daiktas yra pakuotė. Į plastiko ir popieriaus pakuotėms skirtą konteinerį tik išskirtiniais atvejais galima mesti patį gaminį, pavyzdžiui, įvairią makulatūrą, plėvelę, metalą. Rašiklių ardyti ar plauti indelių nuo guašo neverta. Juos reiktų mesti į buitinių atliekų konteinerį, nes net patekę į plastiko-popieriaus pakuočių konteinerį, dėl mažų  matmenų tokie daiktai iškristų pro rūšiavimo linijos būgno angas ir galiausiai patektų į deginimo jėgainę. Tokios atliekos panaudojamos energijai gauti. Prieš metant atliekas į pakuočių konteinerius, R. Viskauskienė pataria užduoti sau kelis nesudėtingus klausimus: ar tai pakuotė, ar ji yra švari, ar joje buvusi medžiaga yra nepavojinga.

„Paprastai pabrėžiame, kad rūšiavimo konteineryje vieta yra tik pakuotėms, pavyzdžiui, klijų buteliukas yra pakuotė, o klijai – produktas, kurį prieš išmetant reikėtų pašalinti iš pakuotės. Flomasteriai, pieštukai yra pagaminti iš daugiau nei vienos medžiagos, todėl keliauja į mišrių atliekų konteinerį. Plastikinius sąsiuvinių aplankus, plėvelę galima mesti į popieriaus-plastiko pakuočių konteinerį, tačiau popierinė plastilino dėžutė turėtų keliauti į buitinių atliekų konteinerį, nes būna sutepta plastilino riebalais – toks popierius perdirbimui netinka. Norint sumažinti taršą, verta ieškoti ilgaamžiškų mokyklai skirtų reikmenų“, – supažindina R. Viskauskienė.  

O štai popieriaus atliekoms pakuotės taisyklė negalioja – nereikalingus piešinius, darbelius, prirašytus sąsiuvinius ir pratybas, popierinius segtuvus ir aplankalus galima perdirbti, todėl reikėtų mesti į popieriaus konteinerį.  

Ką daryti, jei išaugo?

Prabėgus vasarai ir besimatuojant rudeninius drabužius, staiga pastebima, kad visos kelnės jau labiau panašios į šortus, o mokyklinė uniforma atrodo tarsi skalbyklėje susitraukęs vilnonis megztinis. Išaugtus, tačiau dar nesudėvėtus drabužius geriausia dovanoti, parduoti arba pristatyti į tekstilės konteinerius.
„Rudenį norisi susitvarkyti, o išaugti drabužiai tik užima vietą spintoje. Patarčiau pasidomėti, ar išaugtą mokyklinę uniformą galima nunešti į mokyklą, juk yra šeimų, kurios negali įsigyti ir mielai pasiimtų dėvėtą. Taip prisidedame ir prie nepritekliaus, ir prie gamtos taršos mažinimo. O likusius drabužius galima pristatyti į tekstilės konteinerius, vėliau jie keliauja į rūšiavimo centrą Vilniuje ir yra paruošiami antriniam panaudojimui“, – dalijasi R. Viskauskienė.

Tekstilės konteineriai yra skirti tik dar naudoti tinkamai tekstilei – galima mesti batus porose, švarius ir nesuplyšusius drabužius, tvarkingus, tačiau jau nebenorimus penalus ir kuprines.

„Pasitaiko, kad įsigytas penalas arba kuprinė vaikui ūgtelėjus nebepatinka ir jų nešioti vaikas nesutinka. Tokiais atvejais džiaugiuosi, kad yra daug daiktų mainymo ir pardavimo platformų, nes taip galima užtikrinti tvaresnį daiktų naudojimą. Paprastai nebenaudojamus daiktus parduodame arba dalijamės su kaimynais, mielai ir patys priimame tokias dovanas iš kitų. Vis dėlto ką daryti, kai kuprinė jau yra suplyšusi ir naudoti nebetinkama, nėra aišku“,  – svarsto Skaistė.

R. Viskauskienė atkreipia dėmesį, kad susidėvėjusias kuprines, penalus ir suplyšusius drabužius bei batus reikėtų pristatyti į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles, kurios yra kiekviename mieste.

Kur dėti senus baldus?

Prieš mokslo metus atnaujinus ir įrengus būsimam moksleiviui kambarį, seni baldai, tapetai ar dailylentės tampa nebereikalingi. Atlikus remontą, kambaryje lieka ir įvairių pakuočių nuo naudotų statybinių medžiagų ar naujų baldų.  

„Kai kurios atliekos, kurios lieka po kambario remonto ar pertvarkymo, pavyzdžiui, kartoninės dėžės nuo naujų baldų, tušti dažų kibirėliai, turi keliauti į pakuočių konteinerį. Vis dėlto neretai gyventojai į pakuočių konteinerius sumeta dailylentes ar tapetus, kuriems ten ne vieta. Tai statybinės atliekos, kurios turi būti rūšiuojamos atskirai, kartu su senais baldas turi keliauti į didelių gabaritų atliekų priėmimo aikšteles. Pavyzdžiui, mūsų atliekų priėmimo centruose  šios medžiagos dar kartą rūšiuojamos, atskiriamos naudingos dalys, senų baldų mediena gali būti sumalama ir panaudojama kitų baldų gamybai, o atskirtos metalinės dalys gali būti perdirbtos neribotą kiekį kartų“, – paaiškina R. Viskauskienė.

Parašykite komentarą