Įdomybės Žmonės

Naujai suskambę Soboro vargonai, tarpukario architektūra vaikų akimis ir vandenį sugeriančios gatvės

Vargonų koncertais garsėjusi Kauno Šventojo Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia šiandien atsinaujinusi ir vidumi, ir išore.

Tarpukariu po ilgų diskusijų griauti ar negriauti ortodoksų soborą, nuspręsta perdaryti šiuos maldos namus į katalikišką bažnyčią. O visai prieš prasidedant karui, čia buvo pastatyti ir vargonai – didžiausi ir įspūdingiausi tuo metu Kaune.

Prieš daugiau nei dešimt metų pradėta kapitalinė vargonų restauracija, kurią atlikti buvo pakviesta vis dar gyvuojanti, vargonus stačiusi vokiečių įmonė, baigta ir instrumentas vėl  pasiruošęs skambėti. Kartu su miesto gide, buvusia filosofijos dėstytoja bei vargonininke Marija Oniščik keliaujame juos pačiupinėti.

Pasakodama apie šią sudėtingą maldos namų grožybę, pašnekovė prisiminė savo vieną pirmųjų darbų. Tuomet jauna vargonininkė skambino vienoje bažnyčioje Alytuje, kuriai vadovavo itin garbingo amžiaus klebonas. Jis M. Oniščik leisdavo instrumentu naudotis tik Šv. Mišių metu. Tokį sprendimą bažnyčios tarnas paaiškino paprastai – jo tėvas turėjo batus, kuriuos avėdavo tik eidamas melstis sekmadieniais ar į svečius, todėl vieną porą turėjo visą gyvenimą. „O aš batus nešioju kasdien ir turiu pirkti vis naujus“, – savąją filosofiją tuomet dėstė klebonas.

Vargonininkas Dainius Sverdiolas paaiškino, jog vargonai visada kuriami konkrečiai bažnyčiai, tik vieni gamintojai į projektui skiria daugiau pastangų, o kiti vadovaujasi masinės gamybos principais.

„Pagal apimtį vargonus sukurti yra tas pats, kas namą pastatyti“, – patikina pašnekovas.

Antroji „7 Kauno dienų“ istorija nukels į Adelės ir Pauliaus Galaunių namus – muziejų, kur vakarais girdėsis vaikų juokas bei kaladėlių barškėjimas. Čia pirmą kartą mažiesiems rengiama su tarpukario miesto architektūra supažindinanti paroda ir praktinės edukacijos. Kol vieni parodos lankytojai išbando pastatų konstrukcijų tvirtumą, kiti skuba patys projektuoti būsimus architektūrinius kūrinius.  Kai kurie vaikai jau turi profesines vizijas – dalis jų susijusios su parodos tema.

Eksponatų bendraautorė, architektė Vika Pranaitytė-Bareckė pasakoja, jog pažvelgti į architektūrą iš vaikų perspektyvos yra gana sunku – reikia parinkti atitinkamus žodžius, pavyzdžius, paaiškinimus.

„Vaikus susipažindiname ir su modernizmo miesteliu, tada kviečiame pabūti architektais“, – kalba architektė, parodos autorė Eglė Januškienė.

Ekspozicija, edukacijos ir architektūrinės kelionės po Kauno modernizmą Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose – muziejuje veiks iki 2022-ųjų liepos mėnesio.

Į šių laikų ir netgi ateities Kauną „7 Kauno dienos“ žiūrovus nukels verslininkas Nerijus Baltrukonis. Kartu su partneriais jis jau yra sukūręs vandenį sugeriantį gatvių grindinį, kurio veiksmingumo jau galima įsitikinti Šiauliuose, nes Kaunas modernia inovacija kol kas nesusidomėjo.

KTU absolvento idėjų sąraše  – ir virtualia realybe stebinanti hidroelektrinė, ir nematyti Nemuno bunų sprendimai.

„Kai kuriems sumanymams būna per anksti. Jie turi sulaukti savo laiko“, – apie tai, kas kuriama Kaune, laidoje, kuri LRT Plius kanalu bus rodoma sausio 16 d. 11.30 val. pasakoja pašnekovas.

Parašykite komentarą