vyr. srz. A. Cemerkos nuotr 15
Karyba

NATO priešakinių pajėgų bataliono Lietuvoje vadas: „Atgrasysime, o prireikus, ginsime Lietuvos teritoriją“

Rugpjūčio 10 d. Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje vyko NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės Lietuvoje rotacijos ir vadovybės pasikeitimo ceremonija. Sąjungininkus pasveikinę Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys ir krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus pabrėžė, kad  NATO kovinė grupė Lietuvoje itin reikšmingai prisideda prie regiono atgrasymo, saugumo ir stabilumo.

Naujajai karių rotacijai vadovaus Vokietijos kariuomenės pulkininkas leitenantas pulkininkas leitenantas Marco Maulbeckeris, kuris pakeitė nuo vasario kovinei grupei  vadovavusį Vokietijos kariuomenės pulkininką leitenantą Danielį Andrä.

„Šiandien verčiame naują NATO priešakinių pajėgų bataliono Lietuvoje puslapį, bet kartu tęsiame ypatingai svarbų NATO įsipareigojimų vykdymą. Priešakinių pajėgų batalionas – puikus įrodymas, kad NATO veikia: atvyksta, susitelkia, treniruojasi ten, kur labiausiai reikia. Keičiantis saugumo situacijai, Lietuvoje esantis batalionas sustiprėjo ne tik karių skaičiumi, bet ir čia siųstais pajėgumais. Todėl šiandien galiu pasakyti – remiami sąjungininkų Lietuvos kariai yra kaip niekad stiprūs ir pasiruošę atremti bet kokias grėsmes“, – teigė gen. ltn. Valdemaras Rupšys.

Pasak  krašto apsaugos viceministro Žilvino Tomkaus,  šie metai nėra eiliniai. Brutalus ir ciniškas Rusijos karas prieš Ukrainą parodė, koks trapus yra mūsų saugumas, ir išryškino tvirto sąjungininkų įsipareigojimo ginti Lietuvą svarbą.  „NATO priešakinės pajėgos Lietuvoje rodo nepalaužiamą NATO ryžtą ir tvirtą įsipareigojimą sąjungininkų kolektyvinei gynybai, kuri yra kertinis NATO principas. Kartu su sąjungininkais toliau stiprinsime vienybę užtikrindami taiką bei stabilumą Baltijos regione ir už jo ribų“, – sakė viceministras Ž. Tomkus.

Vadovavimą NATO batalionui  perėmęs plk. ltn. M. Maulbeckeris pabrėžė, jog  jo karių rotacija ilgai ruošėsi dislokavimui Rukloje ir yra visapusiškai  pasirengusi. „Atgrasysime, o prireikus, ginsime Lietuvos teritoriją“, – sakė jis.

Apie NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę Lietuvoje

Kaip ir ankstesnioji, dabartinė NATO priešakinių pajėgų rotacija yra sustiprinta – Rukloje tarnaus apie 1,6 tūkst. sąjungininkų karių. Jie į Lietuvą atsigabeno tankus „Leopard“, pėstininkų kovos mašinas „CV90″, „Marder“ ir „Boxer“.

Daugiausiai karių kovinei grupei skiria jai vadovaujanti Vokietija, o savo karius naujai rotacijai taip pat skyrė Nyderlandai, Belgija, Norvegija, Čekija ir Liuksemburgas. NATO batalioną įprastai sudaro apie 1,2 tūkst. karių, tačiau reaguojant į pasikeitusią saugumo situaciją Rusijai užpuolus Ukrainą, Vokietija šiemet nusprendė siųsti į Lietuvą papildomus karius ir papildomą karinę techniką.

Nuo dislokavimo pradžios rotuodamiesi kas pusmetį NATO kovinėje grupėje jau yra treniravęsi per 16 tūkst. karių iš devynių NATO valstybių. Karius ir personalą į Lietuvą yra siuntusios Vokietija, Nyderlandai, Norvegija, Belgija, Čekija, Prancūzija, Kroatija, Liuksemburgas ir Islandija.

NATO įsipareigojimai

Sprendimą dislokuoti NATO priešakinių pajėgų bataliono dydžio kovines grupes Baltijos šalyse ir Lenkijoje visų NATO valstybių vadovai priėmė 2016 m. liepą NATO viršūnių susitikime Varšuvoje. Šie aukštos parengties daugianacionaliniai koviniai pajėgumai yra reikšmingas ir ilgalaikis sąjungininkų indėlis į regiono saugumo sustiprinimą. Į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ sudėtį integruotos kovinės grupės Lietuvoje kariai nuolat aktyviai treniruojasi, dalyvauja visose svarbiausiose Lietuvoje vykstančiose pratybose ir taip gerina sąveiką su Lietuvos kariuomene.

Madride birželį vykusiame NATO viršūnių susitikime sąjungininkai sutarė iš esmės sustiprinti Aljanso rytinių sąjungininkių gynybą: stiprinant NATO buvimą regione, išankstinį technikos dislokavimą bei didinant karių parengtį. Sutarta dėl galimybės priešakinių pajėgų bataliono kovines grupes padidinti iki brigadų dydžio. Lietuva siekia, kad Vokietijos vadovaujama NATO brigada ateityje būtų dislokuota Lietuvoje, tam ruošiama reikiama infrastruktūra. Artimiausiu metu Lietuvoje bus dislokuotas Vokietijos priešakinis brigados valdymo elementas.

 Nuotraukos: vyr. srž. Arnas Čemerka

Parašykite komentarą