Birstono muziejus nuotr. Kazio Lazausko
Kultūra Žmonės

Muziejaus vadovas: „Dar menkai suvokiame istorinę Nemuno reikšmę“

Simonas Matulevičius – istorikas, ilgą laiką dirbęs Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje Vilniuje. Darbą didelėje įstaigoje, vienijančioje net devynis muziejus ir bendradarbiaujančią su viso pasaulio muziejais ir privačiais kolekcininkais, jis iškeitė į gyvenimą ir darbą Birštone. „Gyvenime taip klostosi, kad keliauju paskui Nemuną“, – šypsosi iš Druskininkų kilęs ir neseniai Birštono muziejaus vadovo pareigas pradėjęs eiti vyras.

S. Matulevičius istoriją studijavo Kaune, o nuo 2009 m. gyveno Vilniuje, kuomet čia baigė paveldosaugos studijas Vilniaus universitete. Vis tik po ilgų gyvenimo sostinėje metų nutarė keltis į Pietų Lietuvos kurortą, kur jau keletą mėnesių vadovauja Birštono muziejui.  

Pasak vyro, gyvenimas dideliame mieste nebėra toks siektinas, o Vilnius – nėra vienintelis pasirinkimas Lietuvoje. Žmonės vis aktyviau keliasi į regionus, provincijas. Nors visuomenėje šis žodis turi gana neigiamą atspalvį, tačiau jis paprastai reiškia vietovę, nutolusią nuo sostinės, kas nėra reikšminga tokio dydžio šalyje kaip Lietuva. Istorikas Birštone jaučia tiek Kauno, tiek Vilniaus pulsą bei įvardija puikų susisiekimą su kitais miestais. 

„Birštone neturiu gilių šaknų, neatvedė manęs čia meilė kaip galbūt kitus, turėjau pasiūlymų dirbti ir kituose miestuose, bet nejaučiu tų vietų, nebūčiau galėjęs ten dirbti. Dzūkija – priešingai, mano kraštas, jaučiu šią vietą, gal kad prie Nemuno? Gimiau Kaune, augau Druskininkuose, studijavau Kaune ir dabar vėl atsiduriu prie Nemuno – gal čia atsakymas?“, – retoriškai klausia S. Matulevičius.

Muziejaus vadovas pažymi, kad ne vienas poetas ir rašytojas yra aprašęs Nemuną, jo stiprų poveikį, istorinę reikšmę, kuri Lietuvoje dar per mažai suvokiama. Tai buvęs ne tik prekybinis, bet ir kultūrinis kelias, kuriuo plaukė genijus M. K. Čiurlionis, Birštoną aprašęs V. Sirokomlė. Prie Nemuno ne vienoje nuotraukoje užfiksuotas Balys Sruoga, Juozas Tumas – Vaižgantas, dailininkas Kazys Šimonis. Ne vieną upę savo kūryboje aprašęs Jonas Mačiulis – Maironis Nemunui taip pat skyrė ypatingą dėmesį.

Sėkmingas muziejus – gausiai lankomas muziejus

S. Matulevičius prisipažįsta, kad į kurortą atvyko vedinas vieno tikslo – pritaikyti savo patirtį ir žinias ir Birštono muziejų padaryti sėkmingu, galbūt labiausiai matomu ir žinomu Pietų Lietuvoje. Miesto kurortinis statusas reiškia, kad čia yra turistų, potencialių lankytojų, todėl būtina „pagauti juos už rankų“, sudominti ir atvesti į muziejų.

„Didžiausia siekiamybė ir tikslas – kad žmonės atvažiuotų į Birštoną dėl muziejaus. Stengsimės, kad lankytojai čia praleistų daugiau laiko, kad užsuktų jaunoji karta, vietinė bendruomenė. Reikia kalbėti su lankytojais per renginius, per naujas parodas. Vilniuje juokaudavome, ar yra bent savaitė, kai neatidarome naujos parodos. Tai, žinoma, didelis darbas, bet taip reikia daryti. Šiandien gausiame informacijos sraute turi būti matomas“, – teigia vadovas.

Muziejus įsikūręs įspūdingoje tarpukario viloje, o tarpukario laikmetis, pasak istoriko, dabar yra ypač „ant bangos“. „Šį pastatą reikia prakalbinti per kurortinę kultūrą, to meto aprangą, maistą, augalus, atvirukų rašymo kultūrą, per žmones, kurie čia važiavo ilsėtis, to laikmečio „influencerius“ – Ievą Simonaitytę, Juozą Tumą Vaižgantą, Martyną Jankų ir kitus, kurie kurorte sveikatinosi“, – sako muziejaus vadovas.

Be to, neseniai į muziejų atvyko du XVI a. žemėlapiai, leisti užsienyje – Antverpene ir Bazelyje. Tai seniausi žinomi žemėlapiai, kuriuose vaizduojamas Birštonas. „Manau, kad tai vienas kertinių dalykų Birštono muziejaus istorijoje, nes nuo jų ir atsiremsime kurdami tolimesnę ekspoziciją. Tai, kad Lietuvos žemėlapyje pažymėta vos dešimt vietovių ir tarp jų Birštonas – stulbinantis dalykas“, – sako S. Matulevičius. 

Birštone atrado gamtą

Nors naujasis muziejaus vadovas Birštone darbuojasi vos porą mėnesių, bet jau atrado gyvenimo kurorte privalumus – tikrą gamtą, kurios nereikia toli ieškoti, patogius, gerai įrengtus takus, ramybę, mažus atstumus, kuriuos galima įveikti pėsčiomis. Jei norisi didesnių renginių sostinėje – juos automobiliu pasiekia vos per valandą.

„Vis dar atrandu čia kažką naujo. Nors atrodo, kad maitinimo įstaigų nėra daug, bet pasirinkimas labai įvairus. Esu kavos mėgėjas, galbūt norėtųsi į gerą kavą orientuotos vietos su vaizdu į Nemuną. Visa kita yra arba atsiras su laiku, nes Birštonas turi didžiulį potencialą“, – sako S. Matulevičius.

Muziejaus vadovas tikina, kad kurorto gyvenimą paįvairintų geras kokybiškas savaitgalinis turgus, nes turgus taip pat yra kultūra, susitikimų vieta ir Lietuvos istorija. Miestai siekdavo gauti turgaus teisę, o Birštonas tokią teisę buvo gavęs XVI a. Anot S. Matulevičiaus, tik turguje gali pamatyti, ko įprastai nepamatysi, įsigyti tai, ko nėra prekybos centruose, o ir užsienio turistams būtų įdomu į jį užsukti ir įsigyti autentiškų dzūkiškų lauktuvių, vietinių ūkininkų ir amatininkų kurtų daiktų, nes turgūs yra įdomūs visame pasaulyje.

S. Matulevicius nuotr. Kazio Lazausko
Muziejaus vadovas: „Dar menkai suvokiame istorinę Nemuno reikšmę“ 1

Parašykite komentarą