Miestas

Mokomojo ūkio aruode – ilgametė patirtis ir naujos žinios

Šiuo metu, kai vartotojai vis labiau pageidauja natūralių, sveikatai palankių produktų, belieka pavydėti tiems Kauno ir Kauno rajono gyventojams, kurie turi galimybę nuolat pirkti šviežią pieną iš Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Mokomojo ūkio. Nes  šio ūkio fermos bei laukai kartu yra ir žalioji laboratorija, kurioje mokomąsias praktikas atlieka studentai, pirmiausia yra išbandomos mokslininkų siūlomos naujos technologijos bei diegiamos įvairios inovacijos – pavyzdžiui, melžiamų karvių pašarus praturtinti želmenimis.

Pasididžiavimas – aštuonlaukė sėjomaina

VDU ŽŪA Mokomąjį ūkį šiandien galėtume laikyti pavyzdiniu modeliu, kaip sėkmingai plėtoti dvi kryptis – gyvulininkystę ir augalininkystę. Galvijų mėšlu tręšiami laukai didina dirvos derlingumą, o išauginti visaverčiai pašarai – galvijų produktyvumą.

Santykinai kompaktiško, 420 ha ploto ūkio kryptis – javų sėklininkystė, veislinė galvijininkystė ir pienininkystė. Dar 22 hektaruose tebevystomas  ir vienas pirmųjų Lietuvoje ekologinių ūkių.

„Mūsų tikslas ne tik savo studentams, bet ir visiems šalies žemdirbiams pademonstruoti tokį ūkininkavimo modelį, kuris ne tik neštų pelną trumpuoju periodu, bet ir būtų draugiškas aplinkai, agroekosistemų tvarumui. Aštuonlaukė sėjomaina, kurią taikome savo ūkyje, Lietuvoje šiuo metu, deja, retenybė. Visoje Europoje daugelyje ūkių į tą patį plotą dirvožemį alinantys javai sėjami kas antri treti metai. Tokiu atveju, be abejo, neišsiverčiama ir be didelių cheminių trąšų kiekių. Europos priimtame susitarime dėl Žaliojo kurso neatsitiktinai raginama sugrįžti prie sėjomainų, auginti dirvožemį turtinančias pašarines kultūras, tręšti laukus organinėmis trąšomis. Mums visa tai – ne naujiena, nes norint vien įgyvendinti aštuonlaukę sėjomainą reikia mažiausiai aštuonerių metų nuoseklaus darbo. Mūsų ūkio žemė suskirstyta į aštuonis 45 ha ploto laukus, kuriuose rotacijos principu auginamos daugiametės žolės, augančios pirmuosius metus, daugiametės žolės, auginamos antruosius metus, jas nuėmus tręšiama mėšlu, tada sėjami žieminiai kviečiai, po kviečių – kukurūzai, nes mėšlo poveikis dar būna išlikęs, po kukurūzų  auginami miežiai, po to žirniai ir rapsai (laikomas užimtasis pūdymas), tada vėl tręšiama mėšlu, sėjami kviečiai,  po jų – miežiai su dobilų ir motiejukų įsėliu“, – pasakoja VDU ŽŪA Mokomojo ūkio vadovas Vladas Kurutis, pastebintis, kad tokia aštuonlaukė sėjomaina padeda išlaikyti dirvožemio derlingumą ir gauti geresnius derlius – žieminių kviečių ūkyje kuliama iki 10 t/ha.

Mokomojo ūkio viena specializacijų – javų ir daugiamečių žolių aukštos reprodukcinės vertės sėklų auginimas. Augalų veislės šiuo atveju pasirenkamos atsižvelgiant į rinkos poreikius. Tačiau, V. Kuručio teigimu, kad ir kaip norėtųsi propaguoti lietuviškas veisles, šiltėjant klimatui, ilgėjant augalų vegetacijos laikotarpiui, jas nukonkuravo šalčiams mažiau atsparios, bet derlingesnė vakarietiškos veislės.

Galvijų fermoje – naujausios veislininkystės tendencijos

Šiuo metu apie penktadalis Mokomojo ūkio darbuotojų – užsidirbti norintys studentai, kuriuos, baigusius studijas, pakeičia nauja pamaina. „Vieni jaunuoliai  dirba visu etatu, kiti – puse etato. Stengiamės visiems jiems sudaryti palankius darbo grafikus, kad nenukentėtų studijų procesas. Pastebiu, kad šie jauni žmonės yra ypač motyvuoti siekti užsibrėžto tikslo, yra darbštūs bei pareigingi, ir tai išties džiugina.  O keturi mūsų absolventai ūkyje liko  dirbti bei sėkmingai dirba iki šiol“, – pasakoja Mokomojo ūkio vadovas, atkreipdamas dėmesį, kad nors dėl paramos seniai statytų Mokomojo ūkio fermų pastatų renovacijai tenka laukti naujo ES finansinio laikotarpio, šių fermų viduje vyksta labai intensyvi veikla, reikalaujanti modernių žinių bei gebėjimų.

Mokomajame ūkyje laikoma holštenizuotų Lietuvos juodmargių veislės galvijų banda. Ūkis yra Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos narys,  nuosekliai dirbantis veislininkystės darbą. „Laikome 165 melžiamas karves ir iki 250 „galvų“ prieauglio. Į mažmeninę rinką parduodame pieną, jo iš karvės per metus vidutiniškai primelžiama 10 t, aukštos genetinės vertės telyčaites ūkis parduoda kaip veislinę medžiagą, o buliukus mėsai.

 

Ūkyje taikomas itin pažangus veislininkystės metodas – tik ką atvestos telyčios tikrinamos pagal genomą. Joms dar neužaugus ir neapsiveršiavus žinome, koks jų genuose užprogramuotas pieningumas, pieno riebumas, baltymingumas bei kiti selekcionuojami požymiai. Iš  42 šiomis dienomis ištirtų telyčaičių net 34 buvo rekomenduota palikti bandoje. Ir tai labai geras rezultatas. Tačiau, gyvulininkystė šiuo metu kelia visuotinę problemą. Tai – galvijų organizmo į aplinką išskiriamas CO2. Todėl prieš kurį laiką vyravusi pasaulinė tendencija, kad karvių produktyvumo daugiau didinti negalima, nes tai kenkia šių gyvulių sveikatai, pastaruoju metu keičiama retoriniu klausimu: kas geriau – viena labai produktyvi trumpaamžė karvė, gaminanti CO2, ar trys CO2 gaminančios mažiau produktyvios karvės“, – galvijininkystei kylančius iššūkius komentuoja pašnekovas.

Lankytojų dėmesiui – įgyvendinti inovacijų projektai

Pastaraisiais metais VDU ŽŪA Mokomasis ūkis dalyvavo keturiuose Europos inovacijų partnerysčių (EIP) projektuose, kuriuos galima įvardyti paramos EIP veiklos grupėms kurti ir veiklai vystyti pavyzdiniais projektais, nes juose dalyvavo trys lygiaverčiai parneriai – mokslininkai, ūkininkai, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) specialistai.

Pirmojo projekto metu ūkis įsigijo tiksliosios žemdirbystės sistemą su navigacija, ir tai leidžia 10 – 15 proc. sutaupyti sėklų, trąšų, augalų apsaugos priemonių.

Pagal EIP veiklos grupės projektą „Konkurencingas ūkis“ Mokomajame ūkyje įkurtoje laboratorijoje buvo pradėti daiginti  grūdai bei atliekami bandymai, siekiant nustatyti daigintų grūdų panaudojimo galvijų racionuose galimybes ir įtaką mėsos, pieno produkcijos kokybei bei galvijų sveikatingumui.

Nustatyta, kad  hidroponinė daigintų grūdų technologija yra efektyvi ir perspektyvi: 1 kv. m. per 7 paras užauginama vidutiniškai 9 kg pašarų. Paros norma vienam galvijui – iki 2 kg. Taip pat paaiškėjo, kad natūralūs grūdų daigai, kuriuose gausu biologiškai vertingų medžiagų, yra neabejotinai naudingi gyvuliams. Jiems virškinti reikia mažiau energijos, todėl daugiau jos skiriama produkcijai gaminti

Dar vienas gyvulininkystės srityje drauge su LŽŪKT ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija įgyvendintas projektas – „Lietuvos mėsinių ir pieninių galvijų populiacijos gerinimas“. Projekto metu laikomos bandos genetinė vertė pagerinta naudojant seksuotą bulių  spermą ir taikant gemalų persodinimo metodą.

Dėl klimato kaitos sausrų periodai Lietuvoje tampa vis dažnesni bei ilgesni, taip pat dažnėja liūčių, ilgėja jų trukmė. Šios aplinkybės skatina ieškoti technologijų, kurios spręstų klimato kaitos keliamus iššūkius ir būtų draugiškos aplinkai. Mokomajame ūkyje įgyvendinto EIP projekto „Drėgmės režimo dirvožemyje reguliavimas“ VDU ŽŪA mokslininkų pasiūlyta alternatyva – įrengti reguliuojamą drenažo sistemą, kurioje drėgnuoju periodu vanduo yra kaupiamas, o per sausras išleidžiamas.

Propaguodamas pažangų ūkininkavimą Mokomasis ūkis aktyviai bendradarbiauja ne tik su mokslininkais, bet ir su agroverslo atstovais. Šiuo metu, kai vis aktyviau kalbama apie bearimės žemdirbystės naudą, Mokomajame ūkyje  šis žemės dirbimo būdas išbandomas dirbant agroverslo partnerių pasiūlyta modernia technika. Eksperimentas leis realiai įvertinti tradicinę ir naująją agrotechnologijas.

Siekiant gerinti turimos mokslo, studijų, bandymų, parodų, praktinio mokymo ir kitos infrastruktūros panaudojimą, išplečiant veiklas, didinant jų veiksmingumą mokslo ir studijų procesams ir agroverslui, populiarinant žemės ir miškų ūkio naujoves vienijamos ir VDU ŽŪA padalinių pajėgos – šiuo metu kuriamas klasteris „Atvira akademija“, kurio nariai bus  Agronomijos fakultetas, Miškų ir ekologijos fakultetas, Bandymų stotis, Žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas bei Mokomasis ūkis.

VDU ŽŪA Mokomojo ūkio vadovas V. Kurutis prognozuoja, kad pasibaigus šalyje ilgai užsitęsusiai socialinei izoliacijai, ateinančią vasarą žmonės bus itin išsiilgę renginių ir gyvo bendravimo. Todėl jau dabar pradedamos planuoti Mokomajame ūkyje galėsiančios vykti lauko dienos bei formuojamas jų turinys.

 

 

 

 

 

 

Parašykite komentarą