Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius interviu paralimpinio judėjimo žurnalui #ĮVEIKSAVE pasakoja apie svarbiausius pasiekimus 2021-aisiais, sportines pergales ir laimėjimus už arenų ribų, nerimą apie būsimas Lietuvos sporto finansavimo permainas, atskleidžia 2022 m. planus ir dalijasi mintimis apie naujas pareigas Europos paralimpiniame komitete.
– Kokie buvo 2021-ieji Lietuvos paralimpiniam judėjimui?
– Vieno atsakymo į šį klausimą nėra, jį reikėtų skaidyti į kelias dalis. Kalbant apie sportinę dalį, tikrai galime pasidžiaugti metais ir vadinti juos sėkmingais. Trys bronzos medaliai Tokijo žaidynėse, septyni apdovanojimai Europos lengvosios atletikos čempionate, trys medaliai Europos plaukimo pirmenybėse, golbolo komandos iškovota Europos čempionų taurė. Rezultatai yra. Žinoma, sporte ne viskas matuojama medaliais. Nudžiugino vežimėlių krepšinio rinktinė, kuri rungtyniavo Europos čempionato A divizione, aukštus rezultatus tarptautinėje arenoje demonstravo būrys kitų mūsų sportininkų.
Visi šie apdovanojimai iškovoti viruso COVID-19 pandemijos kontekste, todėl dar brangesni. Atletams papildomi pasirengimo paralimpinėms žaidynėms metai kainavo daug jėgų, ypač psichologinių.
Medaliai kainuoja daug laiko, pastangų ir sunkaus darbo. Tai žinau iš asmeninės patirties. Žinau ir tai, kad ne mažiau pastangų kainuoja pasiekti tikslų už arenų ribų, ypač valdžios kabinetuose. Mums pavyko pasiekti, jog paralimpiečiai už šias žaidynes gautų padvigubintas premijas, dėl ateities premijavimo irgi rastas kompromisas didinant išmokas. Po truputį judame link pagrindinio savo tikslo – lygybės. Ji turi būti kalbant ne tik apie premijas, bet ir apie valstybės stipendijas, rentas.
Džiugina tai, kad esame vis labiau matomi, o mūsų balso labiau klausomasi. Tai ne tik 2021-ųjų darbas, to nuosekliai siekėme visus penkerius metus. Ir mes kalbame ne tik už save, sportininkus. Kalbame už visus Lietuvoje gyvenančius žmones su negalia, kurių aplink mus yra daug daugiau, nei įsivaizduojame. Gal mūsų pergalės įkvėps ir padės ryžtis pokyčiams tuos, kurie dar abejoja savimi ar nedrįsta.
Mes, žmonės su negalia, esame visaverčiai visuomenės nariai. Nuostabu, kad 2021-ieji baigėsi Lietuvos sporto apdovanojimais, kuriuose kartu dalyvavo ir olimpiečiai, ir paralimpiečiai. Tai sektinas pavyzdys, kuriuo vadovautis turėtume visose valstybės visuomeninio gyvenimo srityse.
– Paralimpinio sporto laukia pokyčiai, nes kitąmet keisis sporto finansavimo modelis. Ko tikėtis?
– Geras klausimas, į kurį atsakymo, atrodo, neturi niekas. Šį klausimą dešimtis kartų uždaviau politikams, kurie inicijavo įstatymų pataisas, lemsiančias pokyčius. Kalbant tiesiai ir paprastai, pastaraisiais metais 75 proc. Lietuvos paralimpinio komiteto biudžeto sudaro loterijų bendrovės „Euloto“ parama. Nuo kitų metų vidurio šie pinigai mokesčių pavidalu bus nukreipti į valstybės biudžetą. Politikai daug žadėjo, kad Lietuvos paralimpinis komitetas finansiškai nenukentės. Esą iš biudžeto papildomai gausime ne mažiau, nei dabar gauname tiesiogiai iš mūsų partnerių. Tačiau nė vienas politikas negalėjo paaiškinti, kaip šis mechanizmas veiks. Pastatėme vežimą prieš arklį.
Norisi tikėti, jog politikai tesės pažadus, kad ir kaip naiviai tai skambėtų. Kitu atveju paralimpinis judėjimas bus nublokštas keleriais metais atgal ir nubrauktas visas mūsų darbas.
Jeigu ne loterijų parama, Lietuvos delegacija Tokijuje būtų perpus mažesnė, o medalių turėtume bent vienu mažiau. Nes būtent dėl partnerių paramos galėjome vežti atletus į atrankos varžybas, rengti stovyklas. Ir tai daryti nuo metų pradžios, o ne nuo balandžio, kai mus pasiekia valstybės lėšos.
Sportas, deja, kol kas yra Lietuvos valstybės politikos paraštėse. Išskyrus kai kurių atskirų politikų norą ir pastangas padėti, už ką esame labai dėkingi. Bet to negana, reikia nacionalinio susitarimo, reikia kalbėtis.
– Bet rezultatai yra, tai gal ne viskas taip blogai?
– Galiu pasakyti, kad sportas Lietuvoje duoda rezultatų nemaža dalimi dėl idėjinių žmonių aukojimosi. Plačioji visuomenė nemato trenerio, kuris mėnesiais rengia aklą plaukiką paralimpinėms žaidynėms ir dirba su juo net savaitgaliais, taip aukodamas savo ir šeimos laisvalaikį. Visuomenė nežino, kad mūsų paralimpinės rinktinės sporto medicinos gydytojas, kuris yra aukščiausios klasės specialistas, komandai padeda beveik už „ačiū“. O kur dar asistentai, be kurių treniruotis negali sunkesnę negalią turintys atletai. Tokių žmonių, ačiū Dievui, turime.
Atskira kalba yra apie jaunus ir perspektyvius sportininkus, kurių valstybė nepalaiko niekaip. Iki šiol tokiems atletams mokėjome stipendijas, kurioms lėšų duoda mūsų partneriai. Bet nežinome, kas bus po liepos 1 d., kai įsigalios įstatymų pataisos, keičiančios sporto finansavimo modelį. Bijau, kad jaunimas gali likti tuščiomis, o tai reikštų didelį pavojų paralimpinio sporto ateičiai.
Partnerių dėka iki šiol užkamšydavome didžiąją dalį skylių, kompensuodavome valstybės asignavimų trūkumus. Bet kaip bus toliau, nežinau. Nežinau, kas laukia kai kurių paralimpinio komiteto projektų. Gerai, kad spėjome užbaigti Paralimpiečių krantinę, kitus mums svarbius projektus.
– Kuo svarbi Paralimpiečių krantinė?
– Pirmiausia ji svarbi kaip istorinės atminties objektas. Vilniaus centre įkurtoje Paralimpiečių krantinėje įamžinti visi Lietuvos sportininkai, iškovoję medalius paralimpinėse žaidynėse. Čia palikta vietos ir ateities prizininkams, jų pergalių atminimo lentelėms. Tauta turi žinoti savo istoriją, o Lietuvos paralimpiečiai ir jų pasiekimai yra mūsų istorijos dalis. Be to, galiu pasakyti, kad tai yra puiki vieta praleisti laisvalaikį. Jauki Neries krantinė, tikiuosi, taps ta vieta, kur kiekvienas po dienos darbų galės rasti poilsio oazę ir ramybę. O paralimpiečių istorijos, neabejoju, įkvėps ir padrąsins sunkiomis akimirkomis. Apsilankykite – nepasigailėsite.
– Kokie svarbiausi 2022-ųjų Lietuvos paralimpinio komiteto projektai?
– 2022-aisiais pristatysime mobiliąją programėlę „Parateam“, kurios akcentas bus integruotas virtualus žmonėms su negalia pritaikytų sporto objektų žemėlapis. Kiekvienas žmogus, turintis negalią, galės rasti informacijos apie artimiausią sporto salę, maniežą, baseiną, kurie pritaikyti sportuoti. Šis žemėlapis apims visą Lietuvą. Mūsų šalyje fiziškai aktyvūs yra mažiau nei 2 proc. žmonių su negalia. Tikimės, kad programėlė padės didinti šį skaičių ir paskatins fizinį aktyvumą. Programėlė neapsiribos žemėlapiu. Vartotojai čia ras paskutines naujienas apie paralimpinį sportą, jo herojus ir pergales. Visko kol kas negalime atskleisti, nes norime būsimiems vartotojams palikti ir staigmenų.
Tęsiame projektą „Mes draugiški negaliai“, per kurį žmonėms su negalia pritaikytus sporto objektus papuošia paralimpiečių simbolio gilės lipdukai. Šie objektai pateks į anksčiau mano minėtą virtualų žemėlapį.
Tradiciškai neapleidžiame ir švietimo misijos. Nuolat lankomės šalies mokyklose, pasakojame vaikams apie paralimpinį sportą, pristatome jo herojus atletus. Matome didelį vaikų susidomėjimą ir turime idėjų dėl nacionalinio švietimo projekto. Tikimės, kad netrukus jis taps tikrove.
Kaip minėjau, yra daug nežinomybės dėl ateities, todėl projektus planuojame atsargiai. Jau pradėtus tęsiame, o kai kurias naujas idėjas kol kas pristabdome. Kol taps aiškiau, kaip gyvensime.
– Paralimpiniai metai baigėsi. Ar 2022-ieji sportininkams bus kiek lengvesni?
– Tikrai ne. Dėl pandemijos nukeltos Tokijo žaidynės pakoregavo ir kitą olimpinį ciklą. Jis truks trejus, o ne ketverius metus. Tai reiškia, kad laiko poilsiui, eksperimentams, prie kurių buvome įpratę, lieka daug mažiau ar beveik nelieka. Juk Paryžiaus žaidynės jau 2024-aisiais.
Pavyzdžiui, golbolo rinktinės birželį laukia pasaulio čempionatas, kuriame bus dalijami bilietai į Paryžių. Juos gaus trys geriausios komandos. Žaidėjams svarbu pasiimti tą kelialapį kuo anksčiau, kad nereikėtų dar kitais metais dalyvauti paralimpiniame atrankos turnyre. Lengvaatlečių, plaukikų irgi laukia tarptautinės varžybos. Tiesa, šių sporto šakų paralimpinės atrankos kriterijai ir tvarkaraščiai dar nėra paskelbti. Ir kiti atletai pradėjo ar pradeda darbus visu pajėgumu. Kaip sakiau, laiko turime mažai.
Dar mažiau jo iki 2022 m. Pekino žiemos paralimpinių žaidynių. Vasario pabaigoje sužinosime, ar į jas pateks kalnų slidininkas Karolis Verbliugevičius ir jo gidas Vytenis Makauskas. Mūsų Trispalvė žiemos paralimpinėse žaidynėse plevėsavo tik kartą, 1994 m. Lilehameryje. Labai norėtųsi, kad po beveik trijų dešimtmečių Lietuvos vardas vėl būtų minimas žiemos žaidynėse.
– Tokijuje mūsų šaliai atstovavo keturių sporto šakų atletai. Kas galėtų papildyti komandą Paryžiuje?
– Taip, Japonijoje turėjome keturių sporto šakų atstovus, tačiau atrankoje dalyvavo ir sėkmingai kovėsi ir kiti sportininkai. Jie turi visas galimybes keliauti į Paryžių, jeigu sėkmingai pasirodys naujoje atrankoje. Kalbu apie triatloną, šaudymą, šaudymą iš lanko. Aišku, reikia ne tik pastangų, bet ir sėkmės, nes atranka sunki.
Didelė konkurencija tarp lengvaatlečių, iš kurių per dešimt įvykdė Tokijo žaidynių normatyvus, tačiau išvyko trys, nes egzistuoja kvotų šalims sistema. Kreipsimės į Tarptautinį paralimpinį komitetą, kad persvarstytų sistemą. Prašysime didinti kvotą, nes turime daug aukšto lygio lengvaatlečių.
Panaši situacija ir dėl plaukikų. Iš trijų normatyvus turinčių plaukikų į Tokiją išvyko vienas. Tikrai galime deleguoti daugiau sportininkų, kurie pasirengę varžytis aukščiausiu lygiu.
– Rudenį buvote išrinktas į Europos paralimpinio komiteto Vykdomąjį komitetą ir sakėte, kad organizacijos laukia permainos. Kokios?
– Pirmiausia noriu pasakyti, kad mano patekimas į šią poziciją yra Lietuvos paralimpinio komiteto darbo įvertinimas. Ten niekas šiaip sau nepatenka, reikia įgyti pasitikėjimą. Kalbant apie permainas Europos paralimpiniame komitete, norisi, kad organizacija augtų, stiprėtų. O tam potencialo ji tikrai turi, tik reikia dirbti. Tikiuosi, mums su naujai išrinktais kolegomis Vykdomajame komitete pavyks pasiekti permainų. Idėjų turiu, jų turi ir kiti komiteto nariai. Norėčiau pritaikyti kai ką iš darbo Lietuvos paralimpiniame komitete. Bet šios idėjos taps tikrove tik tuo atveju, jeigu vyks komandinis darbas. Esu nusiteikęs optimistiškai.
Nuotraukos autorius: Alfredas Pliadis
