Švietimas

Metodinė valanda-diskusija „Fizinis ugdymas pradinėse klasėse“

Gegužės 4, 6, 7, 8 d. Kauno pedagogų kvalifikacijos centras drauge su Kauno miesto pradinių klasių mokytojų metodiniu būreliu suorganizavo metodinių valandų-diskusijų ciklą pradinių klasių  mokytojams. Zoom vaizdo kambariuose vyko idėjų mugės, kurias moderavo Kauno miesto pradinių klasių mokytojų metodinio būrelio pirmininkė, pradinių klasių mokytoja ekspertė, Kauno Dainavos progimnazijos direktorė Jolanta Vengalienė.

Gegužės 6 d. į Zoom pokalbių kambarį rinkosi tie, kam aktualus „Fizinis ugdymas pradinėse klasėse“. Kauno Šančių mokyklos-daugiafunkcio centro pradinių klasių mokytoja Rita Visockienė pripažino, kad netikėtai užklupęs nuotolinis mokymas kėlė nemažai iššūkių – gausybė informacijos, naujos ugdymo platformos, padidėjęs darbo krūvis, „lūžtančios” sistemos. Visų mokomųjų dalykų pamokoms persikėlus į virtualią erdvę, teko atrasti kitokių mokymo būdų ir metodų. Vedant kūno kultūros pamokas teko atsižvelgti į tai, kad užduotis reikėjo pritaikyti gerokai uždaresnėms erdvėms nei mokyklos sporto salė, kad jas galėtų atlikti vienas mokinys arba labai nedidelė grupelė (šeimos nariai), kad būtų kuo įvairesnės ir nenuobodžios. Paieškojusi internete mokytoja rado nemažai gerų idėjų. Pratimams atlikti savo pirmokams siuntė Ąžuolo, Marsiečių mankštos, Žvėrelių jogos nuorodas iš YouTube, zumbos, kitų šokių pratimus. Veiklai paįvairinti naudojo „Judesių monopolį”, „Mankštos laimės ratą”. Naudojantis paieškos sistemomis vykdė ir tiriamąją veiklą. Vaikams reikėjo surasti informaciją apie įvairiose sporto šakose naudojamus kamuolius. Rastą informaciją turėjo susisteminti, apipavidalinti, pristatyti draugams. Taip pat savaitę laiko mokiniai stebėjo savo mitybos įpročius. Visi stebėjimai virtu visos klasės grafiku. Vaikai padarė išvadą, kad iš esmės mitybos įpročiai nepasikeitė, bet pastebėjo, jog po savaitės sunkaus darbo nuotoliniu būdu, dauguma leido sau labiau pasigardžiuoti traškučiais, šokoladu, kitu nelabai sveiku maistu. Mokytoja pasidžiaugė, kad dirbant nuotoliniu būdu atsirado daugiau galimybių atlikti užduotis, kurioms, įprastu metu, gal būtų buvę skirta mažiau dėmesio arba jos būtų atliekamos kitokiais būdais.Kauno Suzukio pradinės mokyklos kūno kultūros vyresnysis mokytojas Edgaras Austynas ir japoniško tradicinio kovos meno kendo mokytoja Viltė Norvaišaitė pripažino, jog pereiti prie nuotolinių pamokų nebuvo paprasta. Tačiau abu mokytojai neabejojo, kad karantino metu judėjimas ir fizinis aktyvumas yra ypatingai svarbūs palaikant brangiausią turtą – vaikų sveikatą. Per pirmąsias karantino savaites reikėjo permąstyti kūno kultūros pamokų turinį ir formas, atsižvelgti į ribotas judėjimo lauke galimybes, nevienodas šeimų buitines sąlygas, vaikų mankštinimosi erdves. Išbandydami pratimus su savo šeimos nariais, mokytojai detaliai aprašinėjo atliekamus pratimus ir filmavo jų atlikimo pavyzdžius. Nuotolinio mokymo pradžioje mokiniams buvo siunčiamas pamokos turinys su mokytojų nurodymais pratimus atlikinėti nebūtinai tvarkaraštinės pamokos metu, bet pasirinkus tinkamą laiką bei aplinką. Grįžtamosios reakcijos mokytojai sulaukė daug, nes mokinių šeimos, pasiilgusios judresnio gyvenimo, mielai su vaikais atlikinėjo sportines užduotis ir filmavo mokinių pasiekimus. Įsitikinus, kad daugelis šeimų gali užtikrinti bent minimalią erdvę vaikams pajudėti namuose, prasidėjo „gyvos“ nuotolinės pamokos. Vis dėlto kūno kultūros mokytojai reiškia abejonę, ar galima karantino sąlygomis teisingai įvertinti mokinių fizinę parengtį. Tad lieka skatinti ir motyvuoti vaikus neaptingti, kasdien pajudėti bei… labiau pasiilgti komandinių žaidimų draugų būryje. Vyresnioji mokytoja Inga Gancevskaitė iš Kauno Bernardo Brazdžionio mokyklos priminė, kad vaiko fizinis vystymasis, branda, fizinės ir psichinės sveikatos stiprinimas, tinkamos gyvenimo kokybės užtikrinimas labai priklauso nuo fizinio aktyvumo (judėjimo). Svarbu apie tai kalbėti ypač dabar, kai didžiąją dienos dalį vaikai praleidžia mokydamiesi nuotoliniu būdų – sėdėdami prie kompiuterių. Todėl mokytojas yra vienas iš pagrindinių variklių, motyvatorių, pavyzdžių ir įkvepėjų pakeičiant kompiuterį į aktyvų judėjimą. Planuodama fizinio ugdymo užsiėmimus visada pagalvojama ne tik apie fizinių gebėjimų lavinimą, bet ir apie socialumo nuostatų formavimą, pagrįstą atjautos, globos, pagalbos, paramos kitam žmogui supratimu, pasiryžimu taip elgtis. Nevengiama su vaikais diskutuoti apie fizinį vystymąsi, fizinę ir psichinę sveikatą, tinkamą gyvenimo kokybės užtikrinimą. Todėl mokiniai skatinami stebėti savo fizinį aktyvumą ir savijautą, didelį dėmesį skiriant mitybai ir režimui, kviečiami kurti ir aktyviai dalyvauti kitų sukurtose aktyvumo akcijose, renginiuose, projektuose. Mokiniai skatinami atrasti ir netradicinių fizinių veiklų namuose. Pvz.: Prieš Mamyčių dieną „sportavo“ siurbdami grindis, šluostydami paviršius, plaudami indus, valydami langus ir t.t. Rezultatas buvo dvigubai džiugus – mamytės laimingos, kad vaikai padeda buityje, o vaikai laimingi, nes dar ir pasportavo. Mokytoja pasidžiaugė nauju projektu – iššūkiu „Šaradukai gali!“. Per mėnesį (gegužę) klasė ketina nužingsniuoti 4000000 žingsnių. Tokiu būdu bus palaikoma bendrystė bei skatinamas fizinis aktyvumas. Mokytoja metodininkė Laima Buliuolienė iš Kauno Prano Daunio ugdymo centro priminė darbo spec.poreikių mokiniais ypatumus.  Dirbant su ASS turinčiais mokiniais nuolat tenka ieškoti įvairių ugdymo formų. Mokytoja pastebėjo, kad nors ir mokiniai labai skirtingi, tačiau turi ir bendrų bruožų: vizualai, nemėgstantys tiesioginio kontakto, dažniausiai nėra fiziškai stiprūs. Jie negali atlikti tam tikrų veiklų: negali vesti savaitės fizinių veiklų dienoraščių, susiskaičiuoti, susisteminti, daryti išvadas. Ruošdama užduotis fizinio ugdymo pamokoms mokytoja daugiausia naudoja jau parengtus vaizdo įrašus, kurie yra nuotaikingi ir pakankamai trumpi (nes vaikai ilgai neišlaiko dėmesio). Dažnai pasiūlo net keletą veiklų, kad jie galėtų pasirinkti. Siūloma fizinį aktyvumą improvizuoti kasdieninėje veikloje. Mokytoja pasidalino naudingomis nuorodomis bei susitarimų pavyzdžiais, kuriuos galima pritaikyti kiekvienoje pradinėje mokykloje.

Tokios metodinės valandos, kai mokytojai patys dalinasi tuo, kas vyksta kasdieninėje veikloje įkvepia naujiems ieškojimams. Gauta metodinė parama – pagalba suteikia daugiau pasitikėjimo ir tikėjimo savo darbo sėkme.

Nuoširdžiai dėkojame visiems,  noriai pasidalinusiems savo patirtimi, žiniomis ir atradimais.

Jolanta Vengalienė, Kauno miesto pradinių klasių mokytojų metodinio būrelio pirmininkė,

Laura Vaitkevičienė, Kauno pedagogų kvalifikacijos centro metodininkė.

Parašykite komentarą