Miegas – svarbi vaikų raidos dalis. Per parą vaikas turėtų išmiegoti 40% jos laiko. Jeigu vaikai miega nepakankamai, tuomet yra neigiamai veikiama tiek fizinė, tiek emocinė bei socialinė vystymosi dalys.
Nustatyta, kad miego kokybė siejasi su visaverčiu vaikų funkcionavimu. Vaikams ir paaugliams dažnai atsiranda problemų susijusių su atmintimi ir žinių įsisavinimu. Nemaža dalis tyrimų įrodė, kad būtent šios priežastys atsiranda dėl nepakankamo miego ir prastos jo kokybės.
Visuomenės sveikatos specialistė Sandra Kapeliorienė pastebi, kad miego trūkumas neigiamai atsiliepia ir imuninei sistemai. Vaikai tampa mažiau atsparus įvairioms ligoms ir infekcijoms. Didėja rizika ateityje susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, didėja galimybė atsirasti psichikos sutrikimams. Žvali vaiko būsena per visą dieną atspindi, jog vaikas išsimiegojo gerai ir išmiegojo reikiamą miego valandų skaičių. Pasitaiko, jog dėl miego trūkumo maži vaikai kartais gali pasirodyti netgi hiperaktyvūs, tačiau vyresniems vaikams miego trūkumo požymius atskirsime iš nepastovios ir blogos jų nuotaikos. Tyrimais yra įrodyta, kad ilgai besitęsiantis nuolatinis miego trūkumas yra glaudžiai susijęs su žmonių nutukimu, S. Kapeliorienė tai pastebima ir vaikų bei jaunimo tarpe. Svarbu paminėti ir tai, kad vis dėlto lėtinis miego trūkumas vaikų ir paauglių tarpe yra pasiekęs epidemijos lygį, ne tik Lietuvoje bet ir visame pasaulyje. Tyrimai rodo, kad vaikai ir paaugliai nemiega tiek, kiek jiems rekomenduoja PSO. Įvairių tyrimų rezultatų duomenimis galime pastebėti, kad nepakankama miego trukmė vaikų tarpe yra itin didelė ir opi visuomenės sveikatos problema. Labai svarbu išlaikyti ir aiškias miego režimo taisykles: ėjimas gulti reikiamu laiku ir įvairių blogų įpročių atsisakymas (pavyzdžiui užmigimas lovoje bežiūrint televizorių arba su išmaniuoju įrenginiu rankose) gelbės ateityje ir prisidės prie dabartinės sveikatos gerinimo.
Miego metu gaminasi augimo hormonas somatotropinas, kuris išsiskiria iki dvyliktos valandos vakaro, todėl tūrėtų būti tinkamai parinktas laikas vaikui eiti gulti miegoti. Svarbu paminėti ir vaikų mityba. Ji siejama ne tik su sveikata, bet ir su vaikų augimu. Labai svarbu ne vien tik tai, ką valgo vaikai, bet ir tai, kokį mitybos pavyzdį ir įpročius jie gauna ir perima iš tėvų. Mitybos klausimai aktualūs ir ugdymo įstaigoms. Visuomenės sveikatos specialistė- vis daugiau dėmesio skiriama vaikų mitybos klausimams, kuriami ar tobulinami nauji valgiaraščiai, viešinama informacija tėvams apie sveikos mitybos rekomendacijas auginant vaikus.
Vertinant kiek tiriamieji vaikai (7- 11 m.) miega valandų per parą ir ar atitinka PSO nustatytas miego trukmės normas buvo nustatyta, kad didžioji dalis tiriamųjų per parą miega darbo dienomis daugiau nei 10-11 val. (9,9 proc.), savaitgaliais (58 proc.) ir atitinka PSO rekomenduojamas miego trukmės normas. Kita dalis tiriamųjų miega 9 valandų per parą (18,3 proc.), savaitgaliais (17 proc.) ir didžioji dalis 7-8 val. (atitinkamai, 25,3 proc., 21,1 proc.), savaitgaliais (atitinkamai, 9,9 proc., 11,2 proc.) bei 6 val. (14 proc.)- neatitinka rekomenduojamų miego trukmės normų.
Vertinant kiek tiriamieji vyresni vaikai (12- 16 m.) miega valandų per parą ir ar atitinka PSO nustatytas miego trukmės normas buvo nustatyta, kad didžioji dalis tiriamųjų per parą miega darbo dienomis daugiau nei 9 val. (19,3 proc.), savaitgaliais 9-12 val. (67,6 proc.) ir atitinka PSO rekomenduojamas miego trukmės normas. Kita dalis tiriamųjų miega 8 valandų per parą (37 proc.), savaitgaliais(14,5 proc.) ir didžioji dalis darbo dienomis 6-7 val. (atitinkamai, 13 proc., 19,4 proc.), savaitgaliais (8 proc.) neatitinka rekomenduojamų miego trukmės normų, bet net 11,2 proc. vaikų miega tik 3-4 val. per parą, savaitgaliais išlieka beveik 9,6 proc. vaikų miegančių 3-4 val. per parą.
Specialistė pastebi dažnai miego trukmė yra trumpesnė nei kad rekomenduojama pagal tam tikrą vaiko amžių, o nevisavertis miegas ar miego trūkumas turi įtakos sveikatai. Yra pastebimi vaikų dėmesio sutrikimai, nuotaikų svyravimai, dažnai pasitaiko ir ilgesnis reakcijos laikas, kūrybiškumo stoka ar netgi įvairių pojūčių iškraipymui. Taigi, tinkami miego įpročiai bei fizinis aktyvumas yra neatsiejami sveikos gyvensenos komponentai, kurie labai svarbūs žmogui, o ypač vaikui, nes padeda palaikyti gerą sveikatos būklę, savijautą, išlaikyti teigiamą gyvenimo kokybę.
Atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas, paaugliai turėtų miegoti 9-10 val. per parą. Visuomenės sveikatos specialistės Sandros Kapeliorienės atlikto tyrimo metu ji pastebi, jog šių rekomendacijų darbo dienomis laikosi tik mažuma tirtų paauglių, nes daugumos paauglių miego trukmė per parą darbo dienomis yra gerokai per trumpa, tą patį pastebi ir 7- 11 m. vaikų amžiaus tarpe. S. Kapeliorienė dar pastebi, kad miego trūkumą darbo dienomis vaikai siekia kompensuoti savaitgaliais. Jos teigimu, daugiau kaip pusę 67,6 proc. (12- 16 m.) vaikų savaitgaliais miega nuo 9 iki 12 val. per parą, o 7- 11 m. (58 proc.).
Taigi dauguma vaikų nesilaiko tinkamo dienos režimo, eina miegoti per vėlai, ir jų miego trukmė per parą yra per trumpa. Kasdien tinkamo dienos režimo laikosi kas dešimtas vaikas. Dauguma vaikų ruošia pamokas nepailsėję. Dauguma vaikų eina miegoti per vėlai – vidurnaktį (24 val.) ir vėliau. Sveikatos ugdymas vaikystėje ir paauglystėje yra labai svarbus veiksnys augančiam organizmui.
Vilma Juodkazienė teigia, jog įvairiausių atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad miego kokybė tampa vis didesne modernios visuomenės problema.
„Stresas, laiko trūkumas, vakare prie ekranų praleidžiamas laikas vis dažniau apkarpo būtinas miego valandas bei prastina jo kokybę. Dėl to ne tik visą dieną jaučiamės mieguisti, bet gali išsivystyti ir eilė lėtinių negalavimų. Prie prastos miego kokybės prisideda ir blogi mitybos įgūdžiai – persivalgymas ar sunkaus maisto, tokio kaip grybai, valgymas vakare. Kofeino ir cukraus turintis maistas bei gėrimai taip pat nepadeda, jie sužadina organizmą ir tampa sunkiau užmigti“, – sako V. Juodkazienė.
Visgi, egzistuoja maisto produktų, kurie savyje turi natūralių elementų, padedančių ne tik lengviau užmigti, bet ir geriau išsimiegoti.
„Mūsų miego kokybei labai svarbu, kad organizmas galėtų pasigaminti melatonino, dar vadinamo miego hormonu. Tai kankorėžinėje liaukoje gaminamas hormonas, lėtinantis medžiagų apykaitą. Žmogaus organizmas jį išsiskiria tamsiuoju paros metu, o vienas labiausiai jo gamybą stabdančių veiksnių – mėlynoji šviesa, kuri sklinda iš telefonų ir televizorių ekranų“, – pasakoja „Iki“ atstovė.
Pasak V. Juodkazienės, vienas nedaugelio natūralių melatonino šaltinių – vyšnios, kurių sauja ar šių uogų stiklinė sulčių prieš miegą tikrai pagerins jo kokybę. Taip pat melatonino rasime piene, kurio stiklinė prieš miegą naudinga ir dėl kitų jame esančių naudingų medžiagų.
Šiek tiek melatonino taip pat yra raudonosiose vynuogėse, riešutuose, kiaušiniuose bei žuvyje. Tiesa, kiaušiniai ir riešutai – sunkiai virškinami produktai, tad prieš miegą reiktų jų nepadauginti.
Taip pat melatonino gamybą skatina vitaminas B6, kurio gausu bananuose, avinžirniuose, dribsniuose su džiovintais vaisiais. Geram miegui gali padėti ir kai kurie prieskoniai – šalavijas ir bazilikas ramina, tad gali padėti geriau užmigti. O štai raudonosios paprikos ir juodieji pipirai organizmą kaip tik sužadina, tad jų vakare reikėtų vengti.
„Miego kokybei svarbu ne tik tam tikros konkrečios medžiagos, bet ir bendrai gera savijauta, kuriai svarbi pilnavertė mityba, todėl į racioną labai svarbu įtraukti kuo daugiau įvairiausių daržovių bei vaisių, kurių jau dabar gausu parduotuvių lentynose. Reikėtų nepamiršti ir baltymų bei angliavandenių. Pilnavertė mityba padeda stiprinti imunitetą, gerina savijautą, suteikia reikalingų vitaminų bei medžiagų, o tai labai svarbu ir miegui“, – pabrėžia V. Juodkazienė.
