Albinas Naudziunas e1651127689508
Miestas Žmonės

LSMU Kauno ligoninės vadovas prof. Albinas Naudžiūnas: dveji pandemijos metai užgrūdino medikus

Iki šiol vis dar didžiausios COVID-19 gydymo įstaigos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės generalinis direktorius prof. Albinas Naudžiūnas apžvelgdamas pandemijos metus pastebi, kad ir visuomenės, ir medikų bendruomenės požiūris į šią ligą nuolat kito ne mažesniu tempu nei viruso mutacijos. „Svarbiausia, kad labai greitai išmokome dirbti naujomis sąlygomis: nors ir buvome nuolat priversti riboti dalį medicininių paslaugų, sugebėjome jas išsaugoti, plėtoti, lanksčiai organizuoti darbą ir tuo pačiu metu toliau įgyvendinti numatytus ligoninei plėtros projektus. Dėl to labai džiaugiuosi ir pasitikiu savo darbuotojais, naudodamas proga sveikinu juos su Medicinos darbuotojų diena“, – kalbėjo prof. A. Naudžiūnas Medicinos darbuotojų šventės išvakarėse.

Kalbama apie penktosios pandemijos bangą. Kokia šiuo metu situaciją ligoninėje?

Pandemijos mažėjimo mastai matomi ir pas mus. Nors vis dar turime gana daug, apie šimtą koronaviruso ligonių, jiems vis dar atiduoti keli kitų ligų padaliniai, bet nuo šios savaitės du terapinių ligų skyriai anksčiau gydę vien tik kovidinius ligonius vėl atnaujino darbą pagal savo įprastą profilį. Todėl ligoninės Šilainių padalinyje pagrindinis priimamasis taip pat jau tapo nekovidiniu, kaip ir kitų mūsų padalinių priimamieji miesto centre bei Šančiuose.

Gal galite apžvelgti, kaip ši jau trečius metus trunkanti pandemija paveikė ligoninės darbą?

Svarbiausia, kad labai greitai išmokome dirbti naujomis sąlygomis. Nors ir buvome nuolat priversti riboti dalį medicininių paslaugų, sugebėjome jas išsaugoti, plėtoti, lanksčiai organizuoti darbą ir tuo pačiu metu toliau įgyvendinti numatytus ligoninei plėtros projektus. Dėl to labai džiaugiuosi ir pasitikiu savo darbuotojais, naudodamas proga sveikinu juos su Medicinos darbuotojų diena.

Dabar požiūris į šią ligą labai skiriasi nei pandemijos pradžioje ir nuolat kito panašiai kaip viruso mutacijos. Pirmą bangą teko pasitikti infekcinių ligų gydytojams. Visoje šalyje tada buvo daug nežinomybės, sulaukdavome klausimų, ar užteks resursų ir kvalifikuotų specialistų atremti šią negandą. Reikėjo pasitelkti ne tiek kvalifikacinius sugebėjimus, kurių mūsų medikams tikrai netrūko, kiek išlikti stipriems psichologiškai. Vėliau, kai infekcinių ligų skyriai užsipildė, gana gretai su šia liga pradėjo kovoti ir kitų sričių medikai. Mūsų ligoninė buvo viena pirmųjų, kuri praktiškai parodė, kad COVID-19 puikiausiai gali gydyti visi licencijuoti terapeutai.

Taip pat išmokome operatyviai perorganizuoti skyrių veiklą tiek kovidinių ligonių gydymui, tiek sugrąžinti juos į įprastą darbo ritmą sumažėjus susirgimų skaičiui.

Vėliau sėkmingai pritaikėme kovidariumų steigimų praktiką nekovidiniuose skyriuose. Ligoniai, kurie gydomi dėl kitų ligų ir jiems pasireiškia lengva COVID-19 forma, buvo paliekami izoliuoti tame pačiame skyriuje. Tokiu būdu neapkraudavome vien COVID-19 skirtų skyrių per pandemijos pikus. Žinoma, to padaryti nebūtų įmanoma nepasikeitus požiūriui į šią ligą. Ji jau nemistifikuojama kaip anksčiau. Dar ne taip seniai būdavo skambiai aprašomas kiekvienas COVID-19 susirgimas kituose skyriuose, medikai dėl to net sulaukdavo kaltinimų. Dabar į šią ligą žiūrima kaip į vieną iš daugelio, nors ji ir labai pavojinga.

Kokia įstaigos vakcinacijos patirtis, ar skiepai pagelbėjo?

Iki vakcinacijos mūsų ligoninėje būdavo dienų, kai susirgdavo iki 300 darbuotojų, o dėl tada  taikomų griežtesnių izoliacijos sąlygų į darbą neateidavo dar daugiau. Tai buvo labai rimta problema. Pradėjus skiepyti medicinos personalo darbuotojus, jų sergamumas staigiai krito iki pavienių atvejų. Nors paskui virusiu mutuojant sirgo ir skiepyti žmonės, bet ligos formos tapo švelnesnės, o susirgimai mūsų įstaigoje jau antri metai po vakcinacijos nebėra tokie masiški ir nekelia didelių rūpesčių.  

Ar pandemija nesutrikdė ligoninės planų?

Taip jau sutapo, kad pandemija užklupo rengiantis dviejų didelių miesto ligoninių – Respublikinės Kauno ligoninės ir Kauno klinikinės ligoninės – reformai. Dalininkų sprendimu tapome viena gydymo įstaiga. Nors pandemija šiam procesui tikrai nepadėjo, bet antra vertus sujungę savo pajėgumus lengviau įveikėme iškilusius iššūkius.

Toliau sėkmingai įgyvendiname ne tik Kauno regionui, bet ir visai respublikai svarbius projektus. Pavyzdžiui intensyviai vyksta darbai kuriant Nacionalinį geriatrijos centrą, kuris suteiks senjorams galimybę kuo ilgiau išsaugoti orią senatvę. Jame be stacionaraus Geriatrijos skyriaus, bus įkurtas dienos stacionaro skyrius, išplėstos ambulatorinės paslaugos.

Visada garsėjome vaikų tuberkuliozės gydymu. Įgyvendinant tam skirtą projektą, Vaikų ligų skyriuje įrengiamos izoliuotos palatos, suremontuota kvėpavimo gimnastikos-kineziterapijos salė ir kitos kokybiškam ligonių gydymui užtikrinti būtinos patalpos, įsigyta medicinos ir kita įranga.

Be šių didelių projektų dar atliekame remontus skyriuose, diegiame naujus inovacijų sprendimus, skaitmenizuojame įvairias paslaugas pacientams, taikome naujus vadybos metodus.

Šalyje dabar įgyvendinama sveikatos apsaugos reforma. Ar pasiteisino LSMU Kauno ligoninės reforma, galbūt ji gali būti vienas pavyzdžių?

Mūsų reformos sujungiant įstaigas į vieningą darinį, jau parodė, kad sutelkus jėgas galima efektyviau įgyvendinti naudingus projektus. Ligoninės nėra tik vieta su daug lovų. Metas suprasti, kad šiuolaikinė medicina suteikia įvairių galimybių be ilgo gulėjimo stacionariuose skyriuose. Antai daugelyje Vakarų Europos gydymo įstaigų dauguma chirurginių operacijų atliekama dienos chirurgijos centruose, kur žmogus tą pačią dieną išleidžiamas į namus. Tačiau tam reikia gerų specialistų, modernios įrangos. Mūsų ligoninėje vienas iš prioritetų irgi yra šios srities stiprinimas. Kitos medicinos sritys taip pat aiškiai rodo, kad būtina koncentruoti pajėgumus, norint teikti aukšto lygio ir pažangias medicinos paslaugas.

Parašykite komentarą