„Prieš 31 metus, balandžio 25 dieną, buvo įkurtas Krašto apsaugos departamentas. Pirmieji jo darbuotojai veikė ypatingomis sąlygomis: Lietuvoje tebebuvo okupacinė kariuomenė, veikė represinės struktūros, Lietuva buvo ką tik paskelbusi savo nepriklausomybę, buvo prasidėjusi ekonominė blokada. Pasiryžimas jungtis į krašto apsaugą, kurti ją, buvo nepaprastai svarbus Lietuvos ateičiai, nes tai buvo pirmas žingsnis įtvirtinant Lietuvos valstybingumą”, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
31-ųjų krašto apsaugos sistemos metinių proga ministras A. Anušauskas pasveikino šios sistemos kūrėjus, savanorius, darbuotojus ir karius, palinkėjo sėkmės darbuose ir tarnyboje.
1990 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigtas Krašto apsaugos departamentas (KAD) tapo formaliąja Lietuvos kariuomenės ir visos krašto apsaugos sistemos atkūrimo pradžia.
Pirmaisiais savo veiklos metais, dar nesulaukus tarptautinio pripažinimo, Krašto apsaugos departamentas negalėjo atvirai kurti ginkluotų struktūrų, todėl piliečius Lietuvos gynybai rengė tam įkurtas Karinis-techninis ir sporto klubas. Buvo įkurti septyni departamento skyriai Lietuvos regionuose, suformuotas Apsaugos būrys. Intensyviai rengtasi ir deryboms su Sovietų Sąjunga dėl okupacinės kariuomenės išvedimo.
Netrukus buvo įkurta Pasienio apsaugos tarnyba, per trumpą laiką sugebėjusi perimti valstybės sienų kontrolę. 1990-ųjų pabaigoje įsteigta Atskiroji apsaugos kuopa, Karininkų kursai, atgaivintas „Kario” žurnalas.
1991 m. sausį, atviros karinės agresijos metu, ginant valstybės nepriklausomybę jėgas suvienijo visos tuo metu besikuriančios gynybinės struktūros – Krašto apsaugos departamentas, savanoriai, Šaulių sąjungos nariai. Sausio 17 d. buvo oficialiai įsteigta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (dabar: Krašto apsaugos savanorių pajėgos).
1991 m. rudenį Krašto apsaugos departamentas, kaip įvykdęs savo užduotį, buvo likviduotas. Įkūrus Krašto apsaugos ministeriją, gynybinių struktūrų formavimas nenutrūkstamai buvo tęsiamas toliau. Tą patį 1991 m. rudenį į kuriamą nepriklausomos Lietuvos kariuomenę buvo pašaukti pirmieji jaunuoliai.
Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos per tris dešimtmečius išaugo iki dviejų brigadų, reikšmingai padidėjo Karinių oro pajėgų oro erdvės stebėjimo ir gynybos pajėgumai, sustiprėjo Karinių jūrų pajėgų flotilė, gimė naujos – Specialiųjų operacijų – pajėgos, išaugo ir profesinės karo tarnybos karių skaičius, sugrąžinta šauktinių tarnyba. Tai pasiekti leido ir nuolat augantis finansavimas gynybai. 2019 m. šis rodiklis, pirmą kartą pasiekęs 2 proc. bendrojo vidaus produkto, yra išlaikomas ir toliau, o šalies parlamentinės politinės partijos yra įsipareigojusios iki 2030 m. šiai sričiai skirti 2,5 proc. BVP.
Šiuo metu krašto apsaugos sistemoje tarnauja ir dirba 23 tūkst. karių, karių savanorių ir civilių asmenų, dirba aštuntasis krašto apsaugos ministras ir tarnauja šeštasis Lietuvos kariuomenės vadas.
Šiandien krašto apsaugos sistema turi aukštą kaip niekad Lietuvos visuomenės ir užsienio partnerių pasitikėjimą, yra moderni, darniai veikianti ir gebanti užtikrinti tiek patikimą šalies gynybą, tiek būti stipriu pagalbininku kitoms šalies institucijoms krizės ir ekstremalių situacijų laikotarpiais. Tai pasiekta krašto apsaugos sistemai veikiant išvien su NATO, strateginiais sąjungininkais, Šaulių sąjunga, kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis ir visa pilietine visuomene.
