Karys
Karyba

Lietuvos kariuomenė – stipresnė nei bet kada ir drąsiai žvelgianti į priekį

Rusijos agresija prieš Ukrainą ir besikeičianti regiono saugumo situacija lemia, kad Lietuva gynybai skiria vis daugiau lėšų, Lietuvos kariuomenė modernėja ir stiprėja, gynybos įsigijimai darosi solidesni, kaupiama daugiau amunicijos, gerinamos sąlygos kariams, sparčiai statoma infrastruktūra.

Lietuvos kariuomenė stovi ant trijų banginių: sausumos, karinių jūrų ir oro pajėgų. Visos šios pajėgos pasirengusios ginti tėvynę ir užtikrinti visų mūsų saugumą. Visos jos turi savo užduotis, atsakomybes ir budi šalies gynybos labui.

Karinės jūrų pajėgos – kertinis Klaipėdos uosto apsaugos akmuo

Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos saugo ir prireikus gina Lietuvos teritorinės jūros ir išimtinės ekonominės zonos teritoriją, stebi, kas vyksta po vandeniu ir virš vandens.

Taip pat jūrų pajėgos vykdo svarbią užduotį – išminavimo operacijas, valo jūrą nuo sprogmenų, teikia paramą institucijoms, vykdančioms antiteroristines operacijos jūroje.

Dar viena itin svarbi karinių jūrų pajėgų užduotis, o keičiantis saugumo situacijai regione, tampanti būtina – Klaipėdos uosto apsauga. Tai gyvybiškai svarbu šalies saugumui, nes Klaipėdos uostas ir greta esantys strateginės reikšmės objektai nelieka nepastebėti priešiškų jėgų.

Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos dalyvauja pratybose Baltijos jūroje, kariai taip pat yra siunčiami ir į tarptautines misijas – jie yra pasižymėję misijose „Irini” ir „Atalanta”.

Anot Karinių jūrų pajėgų vado jūrų kapitono Giedrius Premenecko, Karinės jūrų pajėgos nuolat stiprina savo pajėgumus ir tobulina gebėjimus vykdyti jūrines operacijas, atlikti uosto ir kranto gynybos bei kitas pavestas užduotis.

„Aukštas Lietuvos karinių jūrų pajėgų jūrininkų profesionalumo lygis, nauji vystomi pajėgumai bei glaudi sąveika su kitomis Lietuvos kariuomenės pajėgomis bei NATO sąjungininkais tvirtai užtikrina mūsų šalies saugumą jūroje”, – sakė Karinių jūrų pajėgų vadas.

Karinės jūrų pajėgos plečia savo veiklą ir vysto naujus pajėgumus – plėtojami Klaipėdos uosto apsaugos ir kontrolės pajėgumai, jie būtini užtikrinant sąjungininkų karinių jūrų pajėgų priėmimą ir saugumą Klaipėdos uoste.

Karinės oro pajėgos atsakingos už saugų Lietuvos dangų

Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos radiolokacinėmis ir oro gynybos priemonėmis vykdo Lietuvos oro erdvės stebėjimą, kontrolę ir gynybą. Lietuvos dangų saugantys kariai fiksuoja oro erdvės naudojimo taisyklių ir oro erdvės suverenumo pažeidimus, budi, ieško, gelbėja bei prireikus atlieka medicininės evakuacijos ir gelbėjimo užduotis.

Karinės oro pajėgos gabena karius, krovinius, užtikrina priimančios šalies paramą NATO pajėgoms, vykdančioms oro policijos misiją Baltijos šalyse.

Pasak Karinių oro pajėgų vado pulkininko Antano Matučio, modernėja visa Lietuvos kariuomenė, o kartu su ja – ir Karinės oro pajėgos.

„Karinės oro pajėgos stipriai atsinaujina: modernėjanti ginkluotė ir tobulinamos tarnybos sąlygos parodo mūsų kovinę galią visame NATO kontekste. Tačiau visa nauja technika ir ginkluotė būtų nieko verta, jeigu ne profesionalūs savo srities specialistai, todėl ypatingai noriu pasidžiaugti mūsų kariais ir jų atsidavimu savo tarnybai, kuri kartais yra nelengva – neretai aukojant savo laisvalaikį ar artimųjų šventes”, – kalbėjo plk. A. Matutis.

Karinių oro pajėgų struktūriniai vienetai yra išsidėstę visoje Lietuvos teritorijoje. Kaune įsikūręs Karinių oro pajėgų štabas ir dislokuota oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba, aviacijos bazė bei ginkluotės ir technikos remonto depas dislokuoti Šiauliuose, o oro gynybos batalionas – Radviliškyje.

Karines oro pajėgas greitu metu sustiprins ne tik nauji įsigijimai, tokie kaip „Black Hawk” sraigtasparniai, bet ir nauja infrastruktūra: nauji angarai, sraigtasparnių peronai, amunicijos sandėliai ir kita.

Karinės sausumos pajėgos – Lietuvos gynybos ir saugumo šerdis

Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos yra didžiausia kariuomenės dalis, skirta Lietuvos valstybės sausumos teritorijos karinei apsaugai ir gynybai. Sausumos pajėgų tikslas – parengti sausumo pajėgų karinius vienetus karinei valstybės apsaugai ir gynybai. Karinio rengimo tikslas yra ugdyti karių gebėjimą savarankiškai ir efektyviai naudoti ginkluotės sistemas ir veikti kartu su kitais vienetais. Karinė parengtis taip pat gerinama didinant personalo skaičių, įsigyjant naują ginkluotę ir įrangą.

Sausumos pajėgos dalyvauja tarptautinėse operacijose, tarptautinėse ir vietinėse pratybose, NATO mokymuose tam, kad įgautų neįkainojamos kovinės patirties ir gebėjimų vykdyti įvairias operacijas.

Kaip sakė Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Artūras Radvilas, Sausumos pajėgos yra pagrindinė reguliariųjų Lietuvos ginkluotųjų pajėgų dalis ir ji tęsia 1918–1940 metais Lietuvos kariuomenėje suformuotų ir kovose už Lietuvos nepriklausomybę dalyvavusių vienetų tradicijas.

„Dabar mūsų Sausumos pajėgos plėtojamos pagal moderniausius NATO standartus, didinančius operacinį veiksmingumą ir gebėjimą vieningai veikti kartu su kitomis NATO šalių pajėgomis bei kovinės paramos vienetais. Kilus karinei grėsmei, Sausumos pajėgų kariai kartu su sąjungininkais yra pasirengę ginklu ginti Lietuvos teritoriją, neliečiamybę ir vientisumą”, – teigė brg. gen. A. Radvilas.

Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų sąveika yra pagrindas efektyviam operacijų vykdymui valstybės ginkluotos gynybos atveju. Sausumos pajėgų vienetai ir padaliniai, siekdami vieningai veikti su kitų NATO šalių kariuomenėmis nuolat dalyvauja bendrose pratybose su sąjungininkų pajėgomis Lietuvoje ir užsienyje.

Per trejus metus gynybos biudžetui išaugus beveik dvigubai, paspartinti Lietuvos kariuomenei svarbios ginkluotės įsigijimai. Didelė dalis įsigyjamos modernios ginkluotės ir technikos yra skiriama ir sausumos pajėgoms – tai ir savaeigės haubicos PZH 2000 ar savaeigės 155 mm haubicos „Caesar Mark 2″, šiuolaikinės kovos mašinos „Boxer-Vilkas, šarvuoti visureigiai JLTV ir kita.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenė yra stipresnė nei bet kada, turinti didelių tikslų tolesnei plėtrai.

Parašykite komentarą