Švietimas

„Lietuvos kadetų mokyklos. Sisteminio požiūrio link”

Šiandien Seime įvyko apskritojo stalo diskusija dėl pilietinio ir patriotinio ugdymo tinklo stiprinimo ir plėtros, kurioje buvo aptartos kylančios problemos dėl minėto ugdymo  sistemos problemų ir kylančių iššūkių kadetų mokyklose.

„Akivaizdu, kad šiandieną mes vis dar esame sudėtingoje situacijoje dėl pilietinio ir patriotinio ugdymo, kuriant valstybinę pilietinio ir patriotinio ugdymo sistemą Lietuvoje. Pagrindinė problema, kad šiuo metu neturime bendros sistemos ar institucijos, kuri būti pagrindinė ir administruojanti šią sritį. Matome, kad susipina skirtingų institucijų atsakomybės. Kadetų mokyklos, kurios svariai prisideda prie pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo, išgyvena netikrumo laikotarpį šiuo metu”, – teigia diskusijos organizatorius Valdas Rakutis.

Šiuo metu Krašto apsaugos ministerijos,  Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, Lietuvos Respublikos Prezidento iniciatyvos sustiprinti pilietinio ir patriotinio ugdymo veiklas ir suvienyti institucijų pastangas šioje srityje yra svarbios ir matomos, tačiau kadetų mokyklų sistemos sukūrimas vis dar stringa – nėra vienos administruojančios institucijos ar bendros koncepcijos, kuri padėtų plėtotis šioms mokykloms, ruošiančioms valstybės patriotus. Tarpinstituciniai susitikimai pilietinio ir patriotinio ugdymo klausimais yra būtini, kurie padėtų užtikrinti sklandų keitimąsi informacija, priimtų sprendimų įgyvendinimo stebėseną ir priežiūrą, operatyvų kylančių problemų sprendimą.

„Pažymėtina, kad kadetų mokyklos neturi regioninių mokyklų statuso, nes pagal Švietimo įstatymą regioninių mokyklų statusą turi bendrojo ugdymo mokyklos, skirtos šalies regionų mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Reikia apsispręsti, kuriuo keliu einame. Turime atsakyti į pagrindinį klausimą, kas bus tokių mokyklų valdytojai, tada galėsime spręsti, kaip elgtis toliau, kokius teisės aktus koreguoti”, – teigė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas Aidas Aldakauskas.

Vidaus reikalų ministerija kuravo generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjų 26 metus. „Suprantame šių mokyklų svarbą, tačiau pastebime, kad mokymosi programos nesuderintos su statutiniais dalykais. Būtų įmanomas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, tačiau privalome išspręsti šias problemas: užtikrinti finansavimą, keisti teisės aktus, reglamentuojančius šių mokyklų reglamentavimą. Taip pat būtina rasti finansavimą mokinių bendrabučio sutvarkymui ir apgyvendinimo sąlygoms gerinti”, – teigė Vidaus reikalų ministerijos atstovė Indrė Gasperė.

Susitikimo metu buvo nutarta, kad būtina kadetų mokyklas vystyti koordinacinėmis priemonėmis, pasitelkiant Šaulių sąjungos teisinėmis galimybėmis, kurios užtikrintų neformalaus kadetų rengimo profesionalumą ir tvarumą, atsižvelgiant į puikiai veikiantį kadetų mokyklų modelį Didžiojoje Britanijoje. Steigėjų statusas turėtų atitekti Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei vietinėms savivaldybėms. Kadetų mokykloms pritaikyti sporto mokyklų modelį, o finansavimo sistemoje padėtų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos.

Kadetų mokykloms reikalinga bendra koncepcija – tiek mokyklų statuso, tiek finansavimo problemoms spręsti. Seime planuojama sudaryti darbo grupę ar prisidėti prie esančių sukurtų, kuri imtųsi kurti kadetų mokyklų viziją ir padėtų greičiau išspręsti susidariusių kadetų mokyklų bendrų problemų sprendimų klausimus.

Diskusijoje taip pat dalyvavo ir savo nuomonę pateikė Seimo nariai, Plungės savivaldybės meras, Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos direktorius, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas, Šaulių sąjungos vadas, Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus vadovai.

Parašykite komentarą