Naudinga žinoti

Lietuvos institucijos Europos komisijai priminė savo prašymą

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Europos Komisijai priminė apie savo dar 2018 metais įteiktą prašymą dalį augalinės kilmės produktų vadinti ne taip, kaip reikalauja visame žemyne galiojantys teisės aktai, bet yra įpratę lietuviai. Tokios išimtys jau yra padarytos kai kurių valstybių gamintojams, o mūsų šalies institucijos prisiminti savo kol kas be atsako likusius siekius turėjo po to, kai visuomenėje kilo ažiotažas dėl atsakingų institucijų reikalavimo prekės ženklui „Sviestas sviestuotas” pakeisti neva vartotojus klaidinantį pavadinimą.

Sausio 6 d. vykusiame Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje dalyvavusi „Sviestas sviestuotas“ vadovė Dovilė Stonė pastebėjo, kad nereikėtų maišyti produkto pavadinimo su prekės ženklo pavadinimu.

„Atsižvelgdami į ženklinimo pakeitimus savo gaminio pavadinimą jau senokai pervadinome į riešutų kremą, taigi, vartotojų klaidinti jis negalėjo. Bet kuo čia dėtas mūsų prekės ženklas, kuris tėra frazeologizmas? Labai gaila, kad šią situaciją VMVT vertina neatsižvelgdama į išsamesnį kontekstą. O dar, mūsų manymu, veikia peržengdama savo kompetencijų ribas – juk prekės ženklo naudojimo klausimus turėtų vertinti patentų biuras“, – komentavo ji.

„Akivaizdu, kad problema čia lingvistinė – tai ne gaminamo produkto problema. Kaip ir minėjo „Sviestas sviestuotas“ vadovė, įmonės pavadinime slypi frazeologizmas. Noriu tikėti, kad mūsų gražūs lietuviški pasakymai turi teisę būti naudojami ir prekių ženklams, nesinori jų pulti vertinti kaip „medžiaginio“ dalyko“, – Kaimo reikalų komiteto posėdyje kalbėjo šio komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Apie tai, kiek nuostolių sukeltų įmonės prekės ženklo keitimas, agrodiena.lt jau rašė. Šįkart redakcija pasiteiravo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, kokių žingsnių imamasi, kad lietuviams nepalanki situacija pasikeistų. Publikuojame tarnybos atsakymą:

„Kaip jau ne kartą buvo minėta, draudimas naudoti pieno terminus (pienas, sviestas ir pan.) kalbant apie augalinės kilmės produktus buvo įtvirtintas ir išaiškintas Europos Teisingumo Teismo (ETT) 2017 m. birželio 14 d. sprendimu byloje C422/16. ETT byloje taip pat pažymima, kad pavadinimas „pienas“ ir pavadinimai, kurie reiškia tik pieno produktus, gali būti teisėtai naudojami apibūdinant grynai augalinį produktą tik išimtiniais atvejais, t. y. jeigu produktas būtų įtrauktas į specialų Europos Komisijos sprendimu patvirtintą išimčių sąrašą. Išimtis taikoma produktams, nurodytiems 2010 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimo 2010/791/ES I priede. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė į šį išimčių sąrašą yra įtraukusi daugiau nei 20 produktų, t. y. prekiaudama su kitomis Europos šalimis narėmis anglų kalba gali teisėtai vartoti terminus „coconut milk“, „peanut butter“ ir pan., kaimynė Lenkija – lenkų kalba su obuolių sūriu susijusį terminą „ser jabłeczny“ ir pan.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, atsakinga už teisėkūrą ir reikalavimų nustatymą žemės ūkio ir maisto produktų srityje, yra teikusi Europos Komisijai prašymą dar 2018 m. dėl šių lietuviškų tradicinių gaminių pavadinimų vartojimo – obuolių sūris, slyvų sūris, aguonų pienas, žemės riešutų sviestas, kokosų pienas. Šiuo metu į Europos Komisiją yra kreiptasi pakartotinai. Tad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) tikisi, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos suinteresuotų politikų, VMVT ir kitų institucijų pastangomis Sprendimo 2010/791/ES I priede pateiktas „išimčių“ sąrašas bus papildytas Lietuvai aktualiais terminais.

Šiuo metu, kol vyksta atitinkamos atsakingų Lietuvos institucijų konsultacijos su Europos Komisija dėl minėto Sprendimo 2010/791/ES papildymo, VMVT taiko papildomą pereinamąjį laikotarpį tiek minėtai įmonei, tiek ir kitiems suinteresuotiems verslo subjektams, kurie taip pat iki šiol nespėjo užtikrinti, kad ženklinant ir reklamuojant maisto produktus būtų laikomasi ETT sprendimu byloje C-422/16 įtvirtinto draudimo naudoti pieno terminus kalbant apie augalinės kilmės produktus.

Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad ETT sprendimas taikomas išimtinai tik augalinės kilmės produktams, vadinamiems pieno terminais, t. y., pvz., ženklinant mėsos gaminius yra leidžiama vartoti terminus „pieniška“ ir pan., jei šiuose mėsos gaminiuose yra pieno produktų ir yra laikomasi kitų Mėsos gaminių techniniame reglamente ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Saldainių ,,Paukščių pienas“ sudėtyje yra ir pieno, ir sviesto, todėl ETT sprendimo ribojimai šiai produktų grupei taip pat netaikomi. Be to, Europos Sąjungos teisės nuostatos iš esmės nedraudžia vartoti išgalvotų pavadinimų, jei jie neprieštarauja ETT praktikai ir neklaidina vartotojų, tačiau visais atvejais ženklinant konkrečius maisto produktus turi būti nurodytas teisinis / įprastinis pavadinimas (saldainis, dešra ar kt.)”.

Parašykite komentarą