Karyba

Lietuvos iniciatyva tobulina bendrą šalių atsaką į didelio masto krizes

Gegužės 9-ąją minima Europos diena, kurios metu prisimenant Europos integracijos pradžią džiaugiamasi Senojo žemyno taika ir vienybe. Pastaraisiais metais europiniai gebėjimai saugumo ir gynybos srityje aktyviai didinami plėtojant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO) – Lietuva šiame bendradarbiavimo formate yra įsitraukusi į septynis projektus, o vienam ir vadovauja. „Tobuliname bendrą Europos Sąjungos atsaką į didelio masto kibernetinio saugumo incidentus ir krizes“, – sako krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius, papasakojęs apie Lietuvos vadovaujamo PESCO projekto reikšmę ir svarbą.

Europos Sąjunga šiandien yra unikali ekonominė ir politinė 27 Europos valstybių šeima, veikianti įvairiose politikos srityse, taip pat ir saugumo bei gynybos, pabrėžiant, kad Europos valstybės, dirbdamos kartu, o ne pavieniui, gali daugiau.

Dar 2009 metais įsigaliojusioje Lisabonos sutartyje buvo numatyta gilinti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje toms ES valstybėms, kurių kariniai pajėgumai atitinka aukštesnius kriterijus. Įvertinus naujus saugumo iššūkius ir grėsmes, ES aktyvavo tokią galimybę sukuriant PESCO instrumentą 2017 metų gruodį.

PESCO tikslas yra išvien plėtoti svarbius karinius pajėgumus ir panaudoti juos ES karinėms operacijoms. Įvairias veiklas apimantys projektai vykdomi bendradarbiaujant atskiroms valstybėms, kurios tam tikrose srityse turi didesnį įdirbį ir ekspertizę. Lietuva ėmėsi iniciatyvos vadovauti kibernetiniam bendradarbiavimui.

„Iki šiol ES bendradarbiavimas kibernetinio saugumo srityje pirmiausia buvo grindžiamas informacijos apsikeitimu, bet tikrai buvo poreikis ES lygiu turėti pajėgumą, kurį būtų galima panaudoti didelės kibernetinės krizės metu ar esant poreikiui sustiprinti ES institucijų gynybą. Lietuva ėmėsi iniciatyvos kurti realiai veikiančias daugiašales pajėgas, kurios buvo sukurtos per trumpą laiką ir sėkmingai budi jau antrus metus“, – sako viceministras M. Abukevičius.

Lietuvos vadovaujamas PESCO ES kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų ir tarpusavio pagalbos kibernetinio saugumo srityje projektas yra vienas iš sėkmingiausiai veikiančių ir didžiausią pažangą padariusių PESCO projektų. Jis įtrauktas į projektų sąrašą, kurie pilną operacinį pajėgumą (FOC) turi pasiekti iki 2025 metų.

Tarptautinę budinčią kibernetinio saugumo greitojo reagavimo komandą sudaro ekspertai iš visų projekte dalyvaujančių valstybių narių: Lietuvos, Lenkijos, Nyderlandų, Rumunijos, Kroatijos ir Estijos. Šiemet yra suplanuotos dvejos bendros kibernetinio saugumo pratybos.

„Ši komanda buvo patikrinta tiek pratybų metu, tiek realiose situacijose. Viena iš paskutinių situacijų, kur tokia komanda buvo labai naudinga, paskutinieji rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą. Komanda buvo Lietuvoje ir padėjo tikrinti rinkimų sistemų kibernetinį atsparumą“, – teigia M. Abukevičius.

Siekiant efektyvaus PESCO kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų panaudojimo teikiant paramą ES institucijoms, agentūroms ir įstaigoms, palaikomas aktyvus bendradarbiavimas su ES kariniu štabu bei sprendžiami teisiniai ir procedūriniai klausimai.

„Lietuvos vadovaujamas projektas inicijavo ir teisinės bazės bei procedūrų atsiradimą. Tai nebuvo duotybė – iš tikrųjų daugiašalei komandai atvykti į kitą valstybę yra iššūkis, bet komandos rėmuose dirbant kartu mes išsprendėme tiek teisinius klausimus, tiek sutarėme dėl labai aiškių procedūrų – per kiek laiko sprendimą reikėtų priimti, per kiek laiko komandos turėtų išvažiuoti ir panašiai“, – projekto sėkme džiaugiasi viceministras.

Parašykite komentarą