Naudinga žinoti Žmonės

Lietuviai per Vėlines išpuošia kapus, o po jų – negrįžta ir palieka tonas atliekų

Kiekvienais metais Vėlinių laikotarpiu žmonės renkasi į kapines pagerbti artimuosius bei pasigrožėti žibančiomis kapinėmis ir išpuoselėtomis kapavietėmis. Visgi ekologai ir kapaviečių priežiūros specialistai siūlo puošti kapus taip, kad kuo mažiau kenktume gamtai.

Po Vėlinių – tonos atliekų

Ekologai skundžiasi, kad kapinių puošybos tradicijos Lietuvoje nugali tvarumo siekius. VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras skaičiuoja, kad jau prieš Vėlines spalio mėnesį atliekų kiekis išauga beveik dvigubai.

Po Vėlinių ant kapų lieka vėjo, lietaus nuniokotų dirbtinių gėlių, milijonai stiklinių ar plastikinių žvakidžių, kurios tampa tūkstančiais tonų atliekų. Ekologai siūlo rinktis natūralias, sodinamas gėles ir degti minimalų žvakių kiekį.

„Kapus vykstantiems lankyti žmonėms siūlytume kapavietes puošti natūraliomis, sodinamomis gėlėmis ir tai daryti saikingai. Reiktų degti minimalų žvakių kiekį – nuo vienos šeimos užtektų vienos žvakės. Ir, žinoma, reiktų naudoti žvakes su daugkartinio keitimo dėklais. Svarbu dėmesys artimajam, o ne žvakių kiekis“, – sako Kauno regiono atliekų tvarkymo centro ekologė Renata Utyrienė.

Jai antrina Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus viršininkė Ramunė Šličienė ir akcentuoja, kad didžioji dalis indelių nuo žvakių nėra perdirbami, nes riebalais (parafinu, vašku) užterštos antrinės žaliavos (stiklas, plastikas) netinka perdirbimui. Šios atliekos patenka į komunalinių atliekų srautą ir galiausiai atsiduria sąvartyne, kuriame lieka ilgam.

Specialistė rekomenduoja pirkti daugkartinio naudojimo žvakių gaubtus, kuriuose kečiama tik žvakė viduje. Taip – sukuriama mažiau atliekų. R. Šličienė taip pat siūlo kapų dekoravimui nenaudoti laikinų papuošimų.

„Geriau kapų dekoravimui nenaudoti laikinų papuošimų: krepšelių, vainikų, plastikinių gėlių, kuriuos vėliau sudėtinga išardyti ir tinkamai išrūšiuoti atskirų dalių perdirbimui. Kadangi šias atliekas rūšiuoja ne visi, didžioji dalis kapinių puošybos atliekų patenka į komunalinį srautą. Nors želdiniai reikalauja daugiau priežiūros, jų panaudojimas kapaviečių dekoravimui yra ekologiškesnis, draugiškesnis gamtai ir mums patiems“, – sako Ramunė Šličienė.

Kad Vėlinių laikotarpiu pakanka žvakutės ir natūralaus gėlės žiedo mirusiojo pagerbimui sutinka ir kapų priežiūros specialistas bei kapaviečių priežiūros paslaugas teikiančios platformos Priziuretikapai.lt įkūrėjas Paulius Paškevičius.

„Kapas neturi priminti išpuoselėtos oazės. Svarbiausia, kad kapavietė būtų tvarkinga – kad paminklas būtų švarus ir nebūtų šiukšlių kapavietėje“, – sako P. Paškevičius.

Po Vėlinių artimieji nebegrįžta sutvarkyti kapaviečių

Specialistas pastebi, kad po Vėlinių laikotarpio lieka daug nesutvarkytų ir žiemos sezonui neparuoštų kapaviečių, nes artimieji antrą kartą negrįžta į kapines.

„Artimieji, gyvenantys tolimesniuose Lietuvos miestuose ar užsienyje, neturi galimybės antrą kartą atvažiuoti į kapines ir paruošti mirusiojo artimo amžinojo poilsio vietos šaltajam laikotarpiui. Taip pat šiuo laikotarpiu kapų sutvarkyti gali nepavykti susirgus“, – sako P. Paškevičius.

Kapų priežiūros specialistas pastebi, kad nors lietuviai linkę sutvarkyti gretimo kaimyno kapą, tačiau ši tradicija baigia išnykti dėl laiko trūkumo ir vis didėjančio gyvenimo tempo.

Po Vėlinių būtina paruošti kapą žiemai

Kapaviečių priežiūros specialistas Paulius Paškevičius pabrėžia, kad likęs nesutvarkytas kapas tai –nepagarba mirusiajam bei žala gamtai.

„Po Vėlinių laikotarpio reikia sutvarkyti kapą ir paruošti jį žiemos sezonui: nuvalyti paminklą, aptvarkyti kapo perimetrą, nugrėbti lapus. Neparuoštas žiemai kapas atrodo neestetiškai. Pakilus stipriam vėjui atliekos išnešiojamos po teritoriją ir taip daroma žala gamtai. Taip pat daugiau darbo tenka pavasarį, kai reikia atkurti tvarką kapavietėje“, – sako P. Paškevičius.

Kapų priežiūros specialistas siūlo atkreipti dėmesį, ar kapinėse yra įrengti rūšiavimo konteineriai. Jeigu jų nėra – reiktų sutvarkius kapą, išrūšiuoti atliekas ir išsivežti tas, kurioms nėra įrengtų konteinerių.

Populiarėja kapaviečių priežiūros paslaugos

Lietuvaičiai, kuriems sudėtinga išrūšiuoti atliekas, kuriems nėra galimybės sutvarkyti kapavietės prieš Vėlinių laikotarpį ar po jo, naudojasi populiarėjančiomis kapaviečių tvarkymo paslaugomis.

Priziuretikapai.lt įkūrėjas Paulius Paškevičius siūlo išeitį ir tiems, kurie negali aplankyti kapų ilgąjį savaitgalį – kapaviečių priežiūros specialistai gali atvykti į bet kurias Lietuvoje esančias kapines, uždegti žvakę už artimuosius bei padėti gėlės žiedą ant kapo visą Vėlinių laikotarpį.

Parašykite komentarą