„Pusė milijardo stengiasi iš visų jėgų, kai tuo metu likusiems 7 milijardams ši problema visiškai nerūpi“, – respondetas iš Čekijos, 35 m.
Nuo 2019-ųjų vykdomas projektas „Klimatosūkis“ (tarptautinis pavadinimas „Game On“) ketverius metus vykdė įvairias sąmoningumo ugdymo klimato kaitos tema veiklas. Projekto užduotis buvo įvertinti žmonių nuomonę klimato kaitos klausimu jo vykdymo pradžioje ir pabaigoje. Ką tik gauti gyventojų apklausos 8-iose Europos šalyse (tarp jų ir Lietuvoje) duomenys rodo, kad visuomenei klimato kaita rūpi vis labiau, daugiau žmonių prisipažįsta tiesiogiai jaučiantys klimato kaitos poveikį. Uždavus klausimą apie tai, kas pirmiausia turėtų imtis veiksmų stabdant klimato kaitą lietuviai iš kitų šalių išsiskiria tuo, jog sprendimų tikisi iš verslo, o ne iš politikų.
Apklausa atlikta 2021-aisiais ir pakartota 2023-aisiais aštuoniose projekto šalyse: Vokietijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje. Lyginant su 2021-ųjų metų rezultatais dar daugiau žmonių (šiuo metu – jau 27 %) mato klimato kaitą kaip didžiulę problemą. Ji įvardijama kaip ketvirta problema po korupcijos šalyje, finansinio nestabilumo, prastos sveikatos apsaugos sistemos ir pajamų nelygybės šalyje.
Išskiriant būtent Lietuvos rezultatus, mūsų šalies respondentai yra vieni labiausiai susirūpinusių klimato kaitos poveikiu po vokiečių ir vengrų. Klimato kaitą kaip didžiulę problemą įvardija 28 proc. arba beveik trečdalis lietuvių. Taip manančiųjų skaičius nuo 2021-ųjų paaugo 2 proc.
Vertinant visų šalių atsakymus bendrai, tik 8 proc. respondentų teigia, jog klimato kaita nėra problema. Apklausos atlikėjai užfiksavo šiokį tokį kritimą dėl susirūpinimo kaita (jis taip pat fiksuotas Lietuvoje ir Latvijoje), nes pasaulio akys nukrypo į kitą didžiulio masto problemą – Ukrainos ir Rusijos karą.
Kreipia žvilgsnį į verslus
Daugiau nei pusė lietuvių patvirtino, jog vertina įmonę ar prekės ženklą priklausomai nuo to, kiek pastangų konkretus verslas deda aplinkos apsaugos iniciatyvoms. Daugiau nei trečdalis jų (32 proc.) teigia, jog mokėtų daugiau už aplinką ir klimatą tausojančius produktus.
Respondentai visose šalyse pastebi klimato kaitos daromą poveikį: sausras, netikėtai kylančius gaisrus ir potvynius (63 proc. apklaustųjų), ekstremalius orų reiškinius (57 proc. apklaustųjų). Įdomu tai, jog 46 proc. kaip klimato kaitos padarinius įvardija ekosistemų, rūšių nykimą. Kadangi tai sunkiai pastebima, toks atsakymas rodo, jog gyventojai klauso mokslininkų įžvalgų, domisi šia tema. Beje, apklausos duomenimis, absoliuti dauguma žmonių tiki mokslininkais ir aplinkosaugos specialistais (67 proc.), o ne draugais, politikais, ekonomistais ar influenceriais.
35 proc. respondentų (3 proc. daugiau, lyginant su 2021-ųjų metų duomenimis) teigia, jog jaučia ir pastebi klimato kaitos poveikį savo mieste ar šalyje. Lietuvoje taip atsakiusiųjų yra lygiai trečdalis.
Lietuviai išsiskiria atsakydami į klausimą, kas pirmiausiai turėtų imtis veiksmų stabdant klimato kaitą. Kai daugumoje kitų šalių žmonės pirmiausiai beda pirštu į vyriausybes bei politikus, lietuviai šią atsakomybę linkę perduoti verslo įmonėms (34 proc.) ir tik penktadalis mano, jog stabdyti klimato kaitą turėtų valdžios institucijos (21 proc.)
„Gamyba, visi tie fabrikai ir jų išmetamosios dujos – jie daro tiek daug žalos aplinkai, naikina medžius, ozono sluoksnį. Štai ką mums duoda visi tie fabrikai“, – tokia nuomone su apklausos atlikėjais dalinosi 27-erių metų lietuvė.
Netiki, kad gali ką nors pakeisti patys
Lietuviai kartu su latviais mažiausiai vilties deda į individualias žmogaus pastangas – abiejose šalyse vos 13 proc. apklaustųjų mano, kad asmeniniai įpročiai gali padėti stabdyti klimato kaitą. Kitose šalyse dažniausiai savo jėgomis stabdyti klimato kaitą pasitiki arti penktadalio apklaustųjų.
Grįžtant prie valdžios institucijų, kai kurie respondentai vis tik reikalauja aiškumo ir konkretumo šioje srityje.
„Norėčiau, kad Vyriausybė pateiktų aiškesnį planą dėl klimato kaitos: kokia šiandien yra situacija, kokios veiklos planuojamos, kokios egzistuoja iniciatyvos, prie kurių gali prisidėti. Dabar nematau jokių veiksmų ir praktiškai jokios informacijos apie planuojamus veiksmus,“ – apklausoje sakė 37-erių metų lietuvis.
Du trečdaliai šioje apklausoje dalyvavusių mūsų šalies gyventojų mano, jog klimato kaitą padėtų sustabdyti švietimas, tada įstatymai, skatinantys mažesnę taršą, mažiau taršias technologijas ir įpročius bei įmonių atsakomybė.
Tarp veiksmų, kurių gyventojai patys imasi tam, kad pristabdytų klimato kaitą dažniausiai tarp visų šalių respondentų įvardijamas rūšiavimas (64 proc.), energijos (elektros) taupymas namuose (61 proc.) ir vienkartinio plastiko pakuočių mažinimas (51 proc.).
