Miestas

Lietuva tampa inovatyvesne valstybe – tam įtakos turi ir mokslininkų pasiekimai

748 – tiek svarbesnių projektų per pastaruosius trejus metus Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA)  mokslininkai, kartu su partneriais, įgyvendino Lietuvos regionuose.

„Svarus mokslininkų indėlis į šalies proveržį atsispindi ir ES matuojamuose  regiono inovacijų sistemos vystymosi rodikliuose. Lietuva net devyniose pozicijose yra tarp lyderiaujančiųjų“, – tvirtina VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro vadovas Edvinas Samys, savo įžvalgomis pasidalinęs pirmajame, nuotoliniu būdu rengtame „Regionų ateities forume“.

Raktas į konkurencingumą – inovacijos

Inovacijos yra vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių konkurencingumą. Tam, kad šiuolaikinė ekonomika galėtų normaliai vystytis, naujovių paieška būtina ir neišvengiama. Būtent todėl VDU Žemės ūkio akademija inicijavo renginį, skirtą regionų verslo ir viešojo sektoriaus atstovams, kviesdama dar glaudesniam bendradarbiavimui, nes be mokslinių įžvalgų ir kuriamų inovacijų regionų pažanga taip pat neįmanoma.

„Tai – kiekvienos organizacijos ir šalies vystymosi pagrindas, vis labiau populiarėjanti ir svarbesnė tyrimų tema, kuri leidžia vertinti ekonominę visuomenės pažangą. Vienas esminių Europos Sąjungos tikslų – investicijos į mokslinę pažangą ir technologinę plėtrą, užtikrinančią darnų ekonomikos augimą“, – kalba viena iš forumo iniciatorių, VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė.

Anot jos, plėtojant inovacinę veiklą, išsprendžiama daugelis konkurencingumo didinimo problemų,  taip pat garantuojamas įvairių visuomenės grandžių modernizavimas, todėl svarbu išsiaiškinti, koks inovacijų lygis yra mūsų šalyje, kuriose srityse labiausiai atsiliekama nuo šalių lyderių ir kokie veiksniai tai sąlygoja.

Nustatyta, jog vienas esminių rodiklių, naudotinų Europos Sąjungos inovatyvumo lygiui apskaičiuoti – suminis inovacijų indeksas, kuris skaičiuojamas vertinant 27 inovacijų rodiklius. Europos Komisijos kasmet pateikiami indekso duomenys leidžia suvienodinti šalis ir atlikti šalių lyginamąją analizę.

„Visuomet įspūdinga, kai mokslininkų atradimai gali pagerinti kiekvieno iš mūsų gyvenimo kokybę. Taip pat džiugu, kad į šiuos procesus įsitraukia vis daugiau jaunų žmonių, pasirenkančių studijas VDU Žemės ūkio akademijoje ir vėliau tęsiančių karjerą kuriant tai, kas bus svarbu ateities visuomenei“, – tikina „Regionų ateities forumo“ globėjas, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Sukurtas žemėlapis

Vienas iš didelio visuomenės susidomėjimo sulaukusio renginio tikslų buvo tai, kad šalies mokslininkai ir ekspertai, savo mokslinį bei studijų potencialą skiriantys regionų plėtrai bei pažangai kurti, visuomenei pristatytų aukštų įvertinimų tarptautiniuose reitinguose sulaukusius naujausius mokslinių tyrimų rezultatus.

Forumo metu papasakota ir apie virtualioje erdvėje sukurtą VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkų veiklos regionams poveikio žemėlapį. Jame atspindėta, kiek projektų per pastaruosius trejus metus minėtos mokslo įstaigos atstovai įgyvendino kartu su partneriais.

„Kai regiono vystymu suinteresuotiems dalyviams nereikia vienam kito, jie nesuvokia jungtinio veiksmo naudos prarandamos naujos galimybės, konkuruojama dėl sprendimų galios ir išteklių, ypač finansinių. Nors suinteresuotieji gali veikti pavieniui, tačiau sąveikaudami su kitais suformuoja veiksmingesnį ir konkurencingesnį organizacinį mechanizmą. Šis priklausomybės ir nepriklausomybės derinys įgalina tinklines organizacijos formas kurti ir dalintis žiniomis, kurios sukuria nuolatines inovacijas“, – apie mokslo ir regionų bendradarbiavimo naudą kalba VDU Žemės ūkio akademijos Verslo ir kaimo vystymosi tyrimų instituto prof. dr. Vilma Atkočiūnienė.

Anot profesorės, mokslininkų atliekami tyrimai neretai kyla iš noro parodyti regionams naujas galimybes kuriant ir gaminant tokius produktus, kurie visuomenei yra aktualiausi ir turės dideles perspektyvas artimiausiu metu.  

„Regionų ateities forume“ perskaityta daugiau nei 40 pranešimų – agronomijos, maisto, miškininkystės, ekologijos, inžinerijos, bioekonomikos, regionų plėtros skatinimo ir kitomis temomis. Pasak A. Miceikienės, VDU Žemės ūkio akademijos bendruomenė niekada nebuvo nutolusi nuo regionų, jų problemų, iššūkių ir perspektyvų. Projektai, tyrimai, disertacijos, konsultavimas, renginiai – visa tai ir dar daugybė veiklų leido visiems išlaikyti glaudų ryšį.

„Partnerystė tarp mokslo institucijų ir regionuose veikiančių verslų valdytojų, nevyriausybinių organizacijų, savivaldos institucijų, bendradarbiavimas skatinant regionų plėtros procesus – vienintelis įmanomas kelias siekiant išardyti ydingą regionų ekonominių skirtumų didėjimo ratą ir iššūkius paversti galimybėmis. Šis forumas yra puiki proga naujai, galbūt ir netikėtu kampu pažvelgti į regioninės politikos perspektyvas, planus ir bendradarbiavimo galimybes“, – paaiškina VDU Žemės ūkio kanclerė.

 

 

 

Parašykite komentarą