Miestas

Liepą Vilniaus ir Kauno būsto rinkos pasuko priešingomis kryptimis

Nors Lietuvoje – pats vasaros įkarštis, o ir orai šiemet, bent jau iki šiandien, vasarotojams buvo itin palankūs, tačiau sostinės būsto rinka vėl stiebiasi aukštyn. Per liepą čia rezervuoti 633 nauji butai ir kotedžai – dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu metu (307) ir 30 proc. daugiau nei 2019 m. (483). Tuo tarpu Kaune praėjusį mėnesį pasiektas šių metų antirekordas – vos 50 naujų būstų. Taigi mėnesinio rinkos dydžio skirtumas tarp Vilniaus ir Kauno viršijo 12 kartų – tokio didelio dar nėra buvę.

„Vertinant visų septynių mėnesių Vilniaus būsto rinkos dinamiką, ji šiais metais yra aukštesnė, tačiau trajektorija visiškai atitinka „Citus“ paskutinių metų stebėsenos duomenis. Ir tai rodo kelis dalykus. Pirmiausia, manau, galima drąsiai teigti, jog rinka nebesmuks žemiau ankstesnių metų kartelės. Antra, panašu, kad rinka stabilizavosi ir staigių pokyčių kainos ar pardavimų srityse nebeturėtume stebėti. Tai turėtų džiuginti visus“, – skaičiuoja išskirtinių būsto projektų Vilniuje ir Kaune valdymo įmonės „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.

Jis taip pat pastebi, kad rinkos dydžio prasme, sostinė pasiekė panašių į Vilniaus Šiaurės bei Centrinės Europos miestų lygį – kol kas septynių mėnesių rezultatas (5 462 naujų būstų rezervacijos) yra 50 proc. aukštesnis nei užpernai ir sudaro apie 780 rezervacijų per mėnesį. 2019 m. vidutiniškai per mėnesį buvo rezervuojama 518 būstų.

„Citus“ analitikų duomenimis, po ilgo laiko pasiūla beveik pasivijo paklausą: per mėnesį naujuose projektuose ar jų etapuose rinkai buvo pasiūlyta virš 600 būstų ir sandėlį liepos gale sudarė 3 868 nauji būstai, tuo tarpu birželio gale – 3 898. Visgi, dalis rezervacijų liepą „sukrito“ iš ankstesnių mėnesių, pasiūla, realiai, turėjo net paaugti, todėl galima tikėtis stabilumo ir pastovumo rinkoje artimiausiu metu.

Tai patvirtina ir faktas, kad liepą „Citus“ fiksavo net statistinį vidutinės kainos pirminėje Vilniaus būsto rinkoje sumažėjimą: praėjusį mėnesį kvadratinis metras naujuose projektuose kainavo vidutiniškai 2 353 eurus, birželį – 2 365 Eur.

„Tačiau vertinant absoliučius skaičius galima šiek tiek apsigauti: matome, kad rinkoje praėjusį mėnesį daugiau atsirado ekonominio ar vidutinio segmento turto, kurio kaina – žemesnė. Tačiau tai vis tiek indikuoja, kad kainos stabilizavosi. Didžiausio aktyvumo periodu – kovą ir balandį – per mėnesį kainos paaugo 4,5–5,1 proc., o paskutinius tris mėnesius augimas svyruoja nuo statistinių -0,5 proc. iki 1,8 proc.“, – pažymi „Citus“ ekspertas.

Kaune, kaip minėta, liepą rezervuota vos 50 naujų butų ir kotedžų. Žemesnis rezultatas fiksuotas tik pernai, rinkos sąstingio laikotarpiu – balandžio bei gegužės mėn. Ir 2019 m., ir šiemet visais mėnesiais pardavimai buvo gausesni, o būtent liepą užpernai buvo užfiksuotas antras geriausias rezultatas Kaune per visą istoriją – 173 naujų butų ir kotedžų rezervacijos.

„Nenuostabu, kad ir būsto sandėlis laikinojoje sostinėje pildosi greičiau: nuo birželio pabaigos iki liepos galo jis padidėjo 14 proc. – nuo 1 049 iki 1 200. Kainos Kaune šiemet auga greičiau nei Vilniuje, tačiau Kaune labai sumažėjo rinka, todėl net vienas projektas gali labai reikšmingai pakeisti bendrą kainų lygį. Nemanau, kad būtent tai sąlygojo tokį žemą rinkos aktyvumą, todėl galiu tik daryti prielaidą, jog kauniečiai labai aktyviai atostogauja ir prie būsto paieškų grįš rudenį“, – juokauja Š. Tarutis.

Parašykite komentarą