Susitikti su Rasa Vyšniauskiene ir pakviesti ją į interviu nėra lengva, mat senjorė – be galo užimta, aktyvi ir veikli moteris. Ji ne tik studijuoja trečiojo amžiaus universitete, lanko gimnastiką, baseiną, žaidžia golfą, bet ir jau 30 metų dainuoja chore, su kolektyvu ruošdama pasirodymus renginiams. Tačiau muziką be galo mylinti Rasa turi svajonę ir ją pildydama pirmą kartą uždainavo kartu su žinomos grupės „16Hz“ nariu.
Kaip ir kiekvieną šeštadienį, „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovus vėl žadins senjorų norus pildanti laida „Pirmi kartai. 60+“, kurioje dalinamasi ne tik senjorams aktualia šių dienų informacija, bet ir unikaliomis istorijomis, kurių herojai, laužydami mitus apie savo amžių, išpildo ilgai kauptas svajones ir pasiryžta išbandyti dalykus pirmą kartą savo gyvenime.
Šios savaitės laidos herojė – be galo užimta ir aktyvi senjorė Rasa Vyšniauskienė, kuri nuo vaikystės girdėjo dainuojančius tėvus, todėl ir pati lengvai pamilo muziką. Visgi, choro veikla moters gyvenime atsirado tik vyresniame amžiuje, o įžengus į senjorų gretas, Rasa savo dienas maksimaliai užpildė, neturėdama nė vienos laisvos minutės nuobodžiavimui.
„Aš esu studentė trečiojo amžiaus universitete, tris kartus per savaitę turiu užsiėmimus: gimnastiką, baseiną ir golfą. Ir dar du kartus per savaitę dalyvauju choro repeticijose, todėl visos mano dienos yra užimtos“, – laidoje tikins moteris.
Senjorė pasakoja, kad yra atradusi genialų motyvacijos šaltinį, kaip prisiversti judėti ir neleisti užsisėdėti. Pasirodo, tingumą padeda įveikti įsipareigojimas prieš kitus, mat kai sau pasakai, kad kurioje nors veikloje užimi kito žmogaus vietą, sąžinė atlieka spyrio į užpakalį vaidmenį.
„Aš susirandu užsiėmimus ir tuomet į juos pasikviečiu drauges, jeigu jos gali – eina kartu, jeigu ne – man nėra problemos nueiti ir vienai. Vyresniame amžiuje labai svarbu kažką veikti, nes kitaip nuo sėdėjimo prasidės ligos. Kartais tikrai labai tingisi, bet turi save pabaksnoti, kad nueitum, todėl aš pasiieškau tokių veiklių, į kurias nenuėjus būtų nepatogu prieš kitus“, – auksinę motyvacijos taisyklę išduos senjorė.
Dalinamasi savo gyvenimo istorija laidoje, Rasa pasakoja, jog jos tėvai buvo samdomi giedoriai, dainininkai ir vestuvių vedėjai, todėl meilė muzikai – užkoduota genuose. Senjorė jau trisdešimt metų dainuoja chore, su kuriuo koncertuoja vietinės reikšmės renginiuose, festivaliuose, dainų šventėse, tad ir paklausus jos apie dar neišpildytas svajones, norai suksis aplink vokalą bei dainavimą. Būtent todėl „Blu vocal“ studijoje jos lauks vienas iš grupės „16Hz“ narių, vokalistas bei tekstų autorius Skaidrius Varslauskas-Hardas.
„Aš labai norėjau profesionalios dainavimo pamokos, jog galėčiau be choro, viena pati, į rankas pasiimt mikrofoną ir užtraukti publikai. Iš pradžių buvo šiek tiek nedrąsu, bet paskui nebemačiau nei operatorių, nei kamerų. Linkiu visiems bendraamžiams gyventi, nepamiršti, jog gyvenimas yra judėjimas, ir niekada nebijoti pirmų kartų, visada jų ieškoti naujų“, – sakys laidos herojė.
NAUDINGI PATARIMAI SENJORAMS
Sąnarių sąstingis išduoda kolageno trūkumą
84 metų senjorė Salomėja reguliariai, kiekvieną savaitę vaikšto į kineziterapines mankštas. To priežastis – moteris vyresniame amžiuje pradėjo skųstis sąnarių skausmu ir sąstingiu.
„Jaunystėje sąnarių skausmu niekuomet nesiskundžiau, tačiau su metais visokių skausmų atsiranda, neišvengiamai, vieni jų palietė ir sąnarius. Tuomet išgirdau, kad sąnariams padeda kolagenas, o kai pradėjau jį vartoti – įsitikinau, nes problemos kaip mat išsisprendė“, – laidoje kalbės senjorė.
Su amžiumi žmogaus organizmas gamina vis mažiau judėjimui itin svarbaus baltymo – kolageno, o jo trūkumas sukelia greitesnį kremzlės nusidėvėjimą, atsiranda skausmai. Pasirodo, pasiekus 60-ies metų amžių, žmogaus organizmas būna netekęs iki 60 proc. kolageno, tad specialistai rekomenduoja mitybą papildyti maisto papildais, tokiais kaip „Cemio Gemzė“, kurių sudėtyje yra grynos formos pirmo ir antro tipo kolageno bei vitamino C, itin veiksmingo sąnariams ir jų kremzlėms.
„Sąnarių skausmas atsiranda tuomet, kai sąnariai dėvisi, praranda savo funkciją, prasideda su metais degeneraciniai pokyčiai. Tai susiję ir su baltymu kolagenu, kuris organizme veikia kaip klijai. Jis svarbus kremzlinio audinio atsinaujinimui, kaulinio audinio tankiui, kitaip sakant, esant pakankamam kolageno kiekiui, galime judėti lengviau, lanksčiau ir užtikrinti taisyklingą organizmo judėjimą“, – teigs kineziterapeurė Indrė Morkevičienė.
Modernūs klausos aparatai išsprendė opią problemą
Klausos netekimas yra susijęs ne tik su pačia girdėjimo funkcija, bet ir su bendra žmogaus savijauta: silpstant klausai žmogus yra linkęs sirgti depresija, gali prastėti atmintis, klausos netekimas taip pat yra vienas iš rizikos veiksnių susirgti demencija. Šiais laikais, klausos aparatai – itin pažangios technologijos, padedančios susikalbėti net ir aidinčioje vietoje, tokiuose kaip bažnyčia ar koridorius. Klausos aparatus galima valdyti išmaniuoju telefonu, tačiau ilgą laiką buvo viena problema, kurią gamintojams sunkiai sekėsi išspręsti – tai grupinis pokalbis.
„Buvo sukurta sistema, kuri kiekvieną sekundę analizuoja daugybę taškų ir aplink naudotoją sukuria žemėlapį: kurioje vietoje yra triukšmas, koks jo lygis ir užfiksuoja ne tik, kad vyksta kalba, bet ir mėgina suprasti, kur yra pašnekovas ar ką jis tuo metu veikia. Vienu metu klausos aparatas sugeba suprasti kiek tų pašnekovų yra, jis netgi bando nuspėti, kuris iš jų kalbės sekantis“, – pažangiomis naujienomis dalinsis „Klausos technika“ Vilniaus padalinio vadovas, klausos protezavimo specialistas Benas Mikalauskas.
Ori senatvė ir graži šypsena – suderinami
Odontologai teigia, jos statistika gąsdinanti, mat net 30 proc. Lietuvos senjorų nebeturi savo nuolatinių dantų. Išspręsti šią problemą šiandien padeda dantų protezais arba implantais, tačiau apie tai vis dar sklando daugybę mitų, kad graži šypsena ir sveiki dantys pensinio amžiaus žmogui per brangus malonumas. Būtent todėl valstybė skiria lėšų dantų protezavimui, tereikia pasinaudoti šia galimybe, mat vien pernai Valstybinė ligonių kasa dantims protezuoti skyrė 51 mln. eurų.
„Visus kompensavimui reikalingus dokumentus sutvarko gydymo įstaiga, kurioje yra prisiregistravęs pacientas. Pagrindiniai protezavimo būdai yra išimami ir neišimami protezai. Išimami naudojami tuomet, kai pas pacientą yra visiškai bedantė burna arba pacientą kamuoja kitos ligos, periodonto problemos, silpni dantų vainikai, šaknys. O neišimami – kuomet dar dantų būklė yra gera, galime prie jų fiksuoti ar pagaminti ir įstatyti implantus. Viskas priklauso nuo dantų, periodonto būklės, sveikatos, sergamų ligų, vartojamų vaistų“, – laidoje kalbės „Inmedica“ klinikos gydytoja odontologė Jolanta Staškienė.
Laida „Pirmi kartai. 60+“ – puikus įrodymas, kad troškimui mėgautis gyvenimu amžiaus ribos nėra. Vedėjos Lauros Balčiūtės kalbinami senjorai, jų pirmi kartai bei aktualiausios naujienos – šeštadienį, 17 val., tik per „Lietuvos ryto“ televiziją.“
