A. Nagineviciute nuotr. aut. D.Matvejev©
Kultūra

Laiko ir kūno efemeriškumą tyrinėjanti instaliacija „Nėščia tyla“

Spalio 13-15 d. meno mugėje „ArtVilnius‘23“ dešimtmetį minintis šokio teatras „AIROS“ pristatys naujausią choreografės Airos Naginevičiūtės kūrinį „Nėščia tyla“. Instaliacija kalba apie laiko ir atminties efemeriškumą bei perregimumą ir kviečia panirti į laikui nepavaldžią meta-realybę, kurioje egzistuoja ne tik kūrėjai ir atlikėjai, bet ir žiūrovai. Instaliacijoje nėra įprastos choreografijos, o apsilankymas joje prilygsta (iš)gyvenimui, kuris kiekvienam taps asmeniniu.

Instaliacijos „Nėščia tyla“ autorė – Aira Naginevičiūtė – šokio vizionierė, choreografė, viena iš šiuolaikinio šokio pradininkių nepriklausomoje Lietuvoje. Naujausias jos kūrinys atskleidžia svarbiausias autorės kūrybos temas, subrandintas skirtingais laikotarpiais. Nuo 1989 m., kuomet A. Naginevičiūtė įkūrė savo pirmąją šokio trupę „Fluidus“ ir, kaip pati sako, išgyveno radikalųjį periodą, pradėjus formuoti Lietuvos šiuolaikinio šokio lauką, iki dabar, šokio teatrui „AIROS“ minint dešimtmečio veiklos jubiliejų.

Choreografė šokio kelią keliauja jau daugiau nei trisdešimt metų, o kritikų įvardijama kaip menininkė, „nesitaikstanti su rutinine šokio traktuote“, kurianti ne tik spektaklius, bet ištisą šokio filosofiją. „Nėščia tyla“ įprasmina tiek mano, tiek šokėjų kūrybines patirtis, atsiradusias per ilgus bendrakūrybos metus. Todėl šią instaliaciją vadinu „kūno strategija“, siekiančia sustabdyti laiką. Ji kalba apie efemeriškumą ir kaitą, nes kiekvienas šokis unikalus, kintantis ir nebepasikartojantis. Man buvo svarbu atrasti santykį tarp lankytojo ir šokėjo kūno, kuris turėtų patirties kodą“, – sako A. Naginevičiūtė. Instaliaciją taip pat papildys trisdešimt atspausdintų įsimintiniausių kūrybos momentų – spaudinių, žyminčių pačios A. Naginevičiūtės kūrybos chronologiją, žmones ir įvykius, inspiravusius šokio kelyje.  

Instaliacija pirmą kartą parodyta 2021 m. festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“, žiūrovams pristatant autorės kūrybos refleksiją, kūrybinę brandą, sąmoningas kovas, naujų formų sukūrimą, nuomonę. Tąsyk žiūrovai kūrinį ir buvimą (būtį) jame priėmė labai organiškai. Šįkart „Nėščia tyla“ bus eksponuojama naujoje erdvėje – šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius‘23“. Papildant ir peržengiant ekspozicijos ribas, autentiškas kūrėjos pradas ir meno kaitos būsena pasireikš kaip nenutildomas mąstymas, pozicija, kūrybinė(s) būties manifestacija.

Kūno tapybiškumas septynių metrų aukštyje

Tai, kad šokio instaliacija bus pristatyta meno mugėje ir džiugina, ir kelia iššūkių. Aukštomis metalinėmis konstrukcijomis pripildytoje erdvėje šokėjų kūnai taps tapybiniu kūriniu, brėžiančiu laiko ir judesio kismo liniją. Instaliacijos formatas nepavaldus laikui ar formai, tad lankytojai patys galės nuspręsti, kaip reflektuoti kūrinį, pasirinkdami žiūros tašką ar būseną bei tapdami instaliacijos dalimi – tam tikromis skulptūromis.

Nors tokį kūrinį yra gana sudėtinga atlikti techniškai (aliuzija į statybų aikštelę ir pastolius), meno mugės metu žiūrovai kviečiami ne tiek stebėti instaliaciją kaip objektą, bet pasinerti į „čia ir dabar“ patirtį, kurti asmeninę kelionę. 

Instaliacijoje šokėjai ilgas valandas praleis kelių metrų aukštyje. Tokiomis sąlygomis kūno buvimas tampa unikalus, kuomet atsiskleidžia kiekvieno kūrėjo patirtys, kūno padėties individualumas ir tapybiškumas. Tokią užduotį choreografė patikėjo laiko patikrintiems ir kūrybos prasme artimiems kolegoms, „to paties kūrybos DNR turėtojams“, Lietuvoje ir užsienyje kuriančiai kūrybinei komandai – Dariui A. Stankevičiui, Annai-Marijai Adomaitytei, Godai Laurinavičiūtei, Gretai Grinevičiūtei, Toby Gunn‘ui, Erikai Vizbaraitei, Dominykui Digimui, Arūnui Adomaičiui ir Laurai Darbutaitei.   

Kūryboje vietoje taško deda daugtaškį

Netradicinė, vizuali, dažnai provokuojanti, preciziška šokio estetika būdinga visiems Airos Naginevičiūtės kūriniams. Beveik tuo pačiu metu su instaliacija „Nėščia tyla“ pasirodė ir projektas kūnams „Alkis“, keliantis prasmės klausimą, kai nepasotinamai alkstama vienokio ar kitokio išsipildymo, ieškoma kas yra ta nenuvalkiota, ne materiali, bet alkį malšinanti prasmė. Pasitelkus filosofų Gilleso Deleuze’o ir Pierre-Félixo Guattari geismų mašineriją, buvo sukurtos unikalios šokėjų dramaturginės linijos, o spektaklio scenoje išdėstyti 15 stiklo cilindrų leido patiems žiūrovams nuspręsti, kaip projektuoti savo kūną. Kažkuria prasme, kaip ir instaliacijoje „Nėščia tyla“, jie tapo scenografijos dalimi, nebūdami tik pasyvūs stebėtojai.

Kūrėja teigia, kad instaliacija „Nėščia tyla“ tarsi užbaigia jos daugiau kaip trisdešimties metų kūrybos ciklą. „Alkis“ – tai nauja kūrybinė kelionė, prasmės, pokyčių, paieškų periodas, kuomet kūryboje dedamas ne taškas, o daugtaškis. „Kūryba yra nuolatinio alkio, ieškojimo, atradimo ir žengimo tolyn procesas, pasąmoninis strautas, nešantis tave į tarpinę būseną. Pagal butoh filosofiją  – tai lyg ėjimas ant peilio ašmenų, balansavimas ant bedugnės krašto. Esu ilgai brandinanti kūrėja, nes kūrybą reikia išnešioti ir išsupti kaip kūdikį. Dabar, pabaigus vieną etapą, jį paleidžiu ir keliauju toliau“, – sako A. Naginevičiūtė.

Šokio spektaklis-instaliacija „Nėščia tylavyks spalio 13-15 d. šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius23metu, Lietuvos parodų ir kongresų centre Litexpo, Vilniuje. Spektaklis „Alkis“ – gruodžio 1 d. ir 2 d. Kaune.  

Parašykite komentarą