Miestas

Laikinai konfiskuoti gyvūnai grąžinti į daugyklą – ten, kur jie kentėjo

Šią vasarą Lietuvoje prasidėjęs išties neeilinis judėjimas už gyvūnų gerovę, deja, labai greitai ir nutilo. Nors, tikriausiai, dar niekam iš atminties neišsitrynė matyti kraupūs vaizdai gyvūnų konfiskavimo metu, tie patys gyvūnai, teismo sprendimu, turės grįžti atgal į daugintojų narvus.

Š.m. sausio 28 dieną Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė priėmė sprendimą byloje Nr. 4-17-3-00212-2020-4.

Daugintoja A. P. buvo pripažinta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 18 dalyje (18. Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas) ir paskyrė jai administracinę nuobaudą – 700 EUR (septynių šimtų eurų) baudą, BE GYVŪNŲ KONFISKAVIMO.

Pareiškimą teikusi institucija, Kauno VMVT, prašė teismo skirti papildomą administracinio nusižengimo poveikio priemonę – gyvūnų konfiskavimą. Atsižvelgiant į gyvūnų laikymo sąlygas bei pačių gyvūnų būklę, tai buvo vienas pagrindinių gyvūnų globos organizacijų bei prieglaudų interesų.

Gyvūnų globos organizacijos „DogSpotas“, globojančios daugiau nei 20 iš šios daugintojos laikinai konfiskuotų gyvūnų (dar 8 globoja „Lesės“ prieglauda bei 10 „Nuaras“), vadovė Indrė Pileckienė negali suprasti tokio nutarimo logikos. Teismas pripažino, kad daugintoja A.P. žiauriai elgėsi su gyvūnais, paskirta bauda, tačiau laikinai konfiskuoti šunys grąžinami žmogui, dėl kurio elgesio ir kankinimo gyvūnams grėsė suluošinimas ir žūtis. Tai savo nutarimu patvirtino pati Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė.

Gyvūnų globėjai neslepia savo nusivylimo ir abejoja tokio nutarimo logika. „Kadangi nuo pirmos dienos žinome, kokios būklės buvo gyvūnai, atkeliavę iš šios daugyklos, protu nesuvokiama, kaip toks sprendimas apskritai galėjo išvysti dienos šviesą, – piktinosi VšĮ „DogSpotas“ vadovė. – Daugumai konfiskuotų gyvūnų iš karto po perėmimo buvo reikalinga vieno ar kito pobūdžio būtinoji veterinarinė pagalba, kai kuriems prireikė lašelinių. Buvo gyvūnų, kurie negalėjo nustoti stangintis, negalėjo normaliai tuštintis (kaip paaiškėjo, dėl savo patologinių būklių), kiti nevaldomai viduriavo, net su krauju, gleivėmis. Po nukirminimo procedūrų globėjams teko „atlaikyti“ besišalinančių iš organizmo kirminų vaizdus. Dėl parazitų invazijos globojamiems šunims išsivystė žarnynų uždegimai. Į mūsų globą atvykę gyvūnai dėl priežiūros buvo sužaloti tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Dėl antisanitarinių sąlygų daugykloje buvo sunku ištverti dvoką net stovint greta pastatų, kur buvo laikomi gyvūnai, o po visos gyvūnų gelbėjimo procedūros, kaip mes sakome, paprasčiau drabužius būtų sudeginti nei išskalbti.“

„Gyvūnai buvo smarkiai neprižiūrėti, dauguma smarkiai viduriavo, turėjo įvairių parazitų – visa tai patvirtinta veterinarijos klinikų išrašais. Jau nekalbant apie tai, kad jos veikla buvo nelegali, daugintoja negalėjo pateikti būtinų dokumentų, gyvūnai neturėjo skiepų, o dalis gyvūnų buvo pradanginta konfiskacijos metu – kur jie dingo, paaiškinimų nepateikė nei pati daugintoja, nei buvo išaiškinta bylos nagrinėjimo eigoje.“ – dėstė Indrė P.

Teismas savo sprendimą grindžia viltimi, jog daugintoja savikritiškai įvertins savo elgesį. Taip pat byloje dėstoma, jog nusižengusioji A.P. jau išsinuomavo konteinerius bei nupirko šunims skirtų kilimėlių.

Ištrauka iš nutarimo: „Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes tikėtina, jog dėl šių pažeidimų padarymo A. P. savo elgesį įvertins savikritiškai bei parodys deramą pareigą ateityje elgtis atidžiai ir rūpestingai prižiūrint savo turimus gyvūnus (šunis), todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju A. P. priklausantys gyvūnai (šunys), nekonfiskuotini.“

Parašykite komentarą