A. Cemerka KAM nuotrauka
Karyba

Kuriama pilietiniam pasipriešinimui parengta bendruomenė

Krašto apsaugos ministerija, bendradarbiaudama su kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, rengia Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija” įgyvendinimo planą. Nacionalinėje darbotvarkėje numatyta, jog pagrindiniai pilietinio pasipriešinimo elementai yra atsparumas, pilietinė valia bei žinios ir įgūdžiai, reikalingi ginkluotam ir neginkluotam pasipriešinimui. Įgyvendinant plane numatytas priemones, iki 2035 m. bus siekiama didinti piliečių, pasirengusių dalyvauti pilietiniame pasipriešinime, skaičių, taip pat ypatingas dėmesys skiriamas įvairių amžiaus ir tikslinių grupių įtraukimui.

„Ukrainos kontekste daug kalbame apie visuotinę gynybą, t. y. būtinybę valstybės ir savivaldybių institucijoms, įmonėms, privačiam sektoriui ir visiems piliečiams būti pasirengus prisidėti prie valstybės gynybos ne tik ginklu, bet ir neginkluotais veiksmais. Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė vaidina kertinį vaidmenį, tačiau visuotinumo esmė yra visos visuomenės įsitraukimas ir bendradarbiavimas, nes piliečių apsisprendimas priešintis ir yra valstybės išlikimo pagrindas”, – teigia krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.

Stiprinamas švietimo sektorius, siekiant užauginti pilietiškai aktyvią kartą

Nacionalinės darbotvarkės įgyvendinimo plane esminis dėmesys bus skiriamas švietimo sektoriui, siekiant ugdyti jaunosios kartos pilietiškumą ir pilietinę valią. Siekiama tobulinti formalųjį švietimą ir jame užtikrinti deramą dėmesį nacionalinio saugumo ir gynybos temoms. 2022 m. patvirtinta atnaujinta privalomo pilietiškumo pagrindų dalyko programa. Programos turinys, prie kurio rengimo prisidėjo ir Krašto apsaugos ministerija, papildytas ir sustiprintas nacionalinio saugumo, valstybės gynybos temomis. Siekiama, kad jaunoji karta ne tik susipažintų su teorinėmis sąvokomis, bet ir įgytų praktinių įgūdžių.

Vienas iš sėkmingiausių praėjusių metų projektų –  2022 m. vasarą startavęs Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas, parengtas bendradarbiaujant Krašto apsaugos, Švietimo ir mokslo ministerijoms bei Lietuvos šaulių sąjungai. 2022 m. apmokyta apie 1,2 tūkst. Lietuvos mokyklų 9 klasių moksleivių. Siekiame, kad 2024 – 2025 mokslo metais kursas apimtų 100 proc. 9 klasių moksleivių.

Formalaus ugdymo turinį pildant naujomis pilietinio pasipriešinimo temomis, svarbus vaidmuo skiriamas mokytojų kompetencijų stiprinimui. Bendradarbiaujant su Nacionaline švietimo agentūra, 2022 m. atnaujinta mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programa „Nacionalinio saugumo ir pilietiškumo nuostatų stiprinimas ugdyme”, jos pagrindu pedagogams organizuojami kvalifikacijos kėlimo kursai. Be to,  krašto apsaugos sistemos (KAS)  atstovai mokytojams siūlo paskaitas ir kursus pilietinio pasipriešinimo, informacinio ir kibernetinio saugumo, pasirengimo krizėms klausimais. KAS taip pat  parengė du teminius mokomosios medžiagos paketus mokykloms pilietinio pasipriešinimo ir atsparumo informacinėms grėsmėms temomis.

Nacionalinės darbotvarkės įgyvendinimo planas apims ne vien bendrojo ugdymo, bet ir aukštųjų mokyklų bendruomenes. KAS stiprina bendradarbiavimą su aukštosiomis mokyklomis: 2022 m. sudarytos sutartys su 5 Lietuvos aukštosiomis mokyklomis, studentams organizuotos paskaitos hibridinių grėsmių, pilietinio pasipriešinimo klausimais.

Valstybės tarnautojų ir visuomenės švietimas

Stiprinant visuomenės žinias ir įgūdžius, būtinus kuriant tvirtą pilietiniam pasipriešinimui parengtą bendruomenę, praėjusiais metais vykdytas valstybės tarnautojų, įtrauktų į civilinės mobilizacijos personalo rezervą, švietimas. 2022 m. buvo tęsiamas Nacionalinio saugumo ir gynybos kursų organizavimas visuomenės (nevyriausybinių organizacijų, švietimo, kultūros, kt. sektorių) ir valstybės institucijų atstovams. Pasirengimas neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui yra svarbi visuotinės gynybos principo įgyvendinimo dalis, todėl 2022 m. buvo toliau organizuojami neginkluoto pilietinio pasipriešinimo kursai, kuriuose apmokyta apie 3 tūkst.  asmenų.

Svarbus diasporos vaidmuo

Siekiant įtraukti ir užsienyje gyvenančius Lietuvos piliečius Krašto apsaugos ministerija bendradarbiauja su Lietuvos diaspora užsienyje. Krašto apsaugos sistemos institucijos aktyviai įsitraukia į užsienio lietuvių bendruomenių veiklą – dalyvauja organizuojamuose renginiuose ir susitikimuose, juose pristato galimus karinės tarnybos atlikimo būdus. Bendruomenėms taip pat siūloma dalyvauti vedamuose kursuose ir  mokymuose, kuriuose pristatoma, kokiais būdais užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai gali prisidėti prie pilietinio pasipriešinimo.

Lietuvos šaulių sąjunga ir nevyriausybinių organizacijų vaidmuo

Svarbus nacionalinės darbotvarkės įgyvendinimo siekis – plėsti piliečių, pasirengusių dalyvauti pilietiniame pasipriešinime skaičių, įtraukiant įvairias visuomenės grupes.

Didžiausios sukarintos pilietinės organizacijos – Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) funkcija – karinis šaulių rengimas ir pasiruošimas neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui. LŠS ir Krašto apsaugos ministerija tęsia efektyvų bendradarbiavimą stiprinant saugumo ir gynybos dėmenį neformaliajame švietime. 2022 m. veikė  daugiau nei  200 jaunųjų šaulių būrelių, suorganizuotos 88 vaikų stovyklos, 10 iš jų dalyvavo atostogoms iš įvairių užsienio šalių grįžę vaikai. Taip pat Šaulių sąjunga nenutolsta nuo savo pamatinės užduoties – pasirengimo ginkluotai gynybai. Organizacija tęsia kovinių šaulių būrių plėtrą, tobulina pasiruošimo ginkluotai gynybai įgūdžius dalyvaudami Lietuvos kariuomenės organizuojamose karinėse pratybose.

2022 m.  buvo stebimas spartus LŠS augimas – į organizaciją įstojo daugiau nei 3  tūkst. šaulių. Augant narių skaičiui, didelis dėmesys skiriamas šaulių aprūpinimui – vykdomi lauko uniformų, ekipuotės, liemenių ir šalmų įsigijimai. Kariniam LŠS narių rengimui ir šaulių aprūpinimo gerinimui, pilietiškumo ugdymui bei jaunųjų šaulių veikloms šiemet skirta 10,8 mln. eurų – tai yra 3,8 mln. eurų daugiau nei 2022 metais. 

Didėjant naujų narių skaičiui Šaulių sąjungoje susidomėjimas organizacijos veikla pastebėtas irtarp užsienyje gyvenančių lietuvių. Bendradarbiaujant su užsienio lietuvių bendruomenėmis  2022 m. užsienyje įsteigti 4 LŠS padaliniai – Liuksemburge,  Norvegijoje, Šiaurės Airijoje, Ukrainoje.

Stiprinant visuomenės įtraukimą į pasirengimą pilietiniam pasipriešinimui, vykdomas nevyriausybinių organizacijų programų dalinis finansavimas. Finansavimo tikslas – skatinti veiklą, tiesiogiai prisidedančią prie krašto apsaugos sistemos stiprinimo, visuomenės pasirengimo gynybai ir pilietiniam pasipriešinimui, istorinės atminties puoselėjimo. Iš  Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų 2022 metais skirta 200 tūkst. eur  iš dalies finansuoti  30 veiklos programų, o 2023 m. finansavimui skirta dvigubai didesnė lėšų suma – 400 tūkst. eur ir iš dalies finansuojama 50 programų. Daugiau nei pusė programų tiesiogiai skirtos pilietinio pasipriešinimo žinių ir įgūdžių stiprinimo veikloms bei įtraukia įvairaus amžiaus, tautybių, socialinių sluoksnių ar fizinę negalią turinčias visuomenės grupes.  Tarp programų – ir M. Čoboto trečiojo amžiaus universiteto paskaitos „Kaip gintum Lietuvą?” ir vaikų bei jaunimo sukarintos stovyklos, tautinių mažumų bendruomenių atstovų praktiniai mokymai ir kurčiųjų jaunųjų piliečių ugdymo kursas, kuriuose apie hibridines grėsmes, ekstremalias situacijas, pilietinės gynybos būdus pasakojama gestų kalba.

Pagal Krašto apsaugos ministerijos užsakytos gyventojų nuomonės apklausos duomenis, į klausimą, ar ryžtųsi ginti šalį, jei iškiltų grėsmė, 61 proc. respondentų atsakė, jog ryžtųsi inicijuoti ar prisidėti prie pasipriešinimo taikiais būdais, o ginklu priešintųsi kiek daugiau nei pusė apklaustųjų. Ryžtas priešintis taikiais būdais nuo 2019 m. yra padidėjęs net 10 procentų. (2022 m.  gruodžio mėn. apklausa „Lietuvos gyventojų nuomonės aktualiais su krašto apsauga susijusiais klausimais tyrimas” atliktas visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai”.)

Parašykite komentarą