Vidas Maciulis. tomasfoto 12
Žmonės

Krepšinio pasaulio legenda V. Mačiulis apie nenutrūkstamus darbus ir pirmą kartą išbandytą pramogą

Nuo pat studijų laikų televizijoje dirbantis Vidas Mačiulis – visiems puikiai pažįstama asmenybė. Jis skambiai vadinamas krepšinio pasaulio legenda, mat visą savo gyvenimą paskyrė būtent šiai sporto šakai, kalbindamas žymiausius krepšininkus. 76-erių metų vyras sukūrė virš 1000 laidų, kurių skaičius kas savaitę vis auga, nes Vidas niekur nesustoja, veda jas iki šiol, o savo drąsa įkvepia ir kitus senjorus, įrodydamas, kad amžius nėra riba mylimai veiklai.

Šeštadienio rytais „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovus žadina laida „Pirmi kartai. 60+“, kurioje dalinamasi ne tik senjorams aktualia šių dienų informacija, bet ir unikaliomis istorijomis, kurių herojai, laužydami mitus apie savo amžių, išpildo ilgai kauptas svajones ir pasiryžta išbandyti dalykus pirmą kartą savo gyvenime.

Šios savaitės herojus – visiems puikiai pažįstamas žurnalistas ir televizijos laidų vedėjas, tikra legenda krepšinio pasaulyje – Vidas Mačiulis. Savo žurnalistinę karjerą jis pradėjo Kauno rajono laikraščio redakcijoje, vos baigęs vidurinę mokyklą. Po kelerių metų, dar studijuodamas žurnalistiką, jis įsidarbino televizijoje ir čia tęsia savo karjerą iki šiol.

„Dabar turiu daugiau darbo nei būdamas dvidešimties ar trisdešimties. Krepšinio pasaulyje darbai užima gal tik 10-20 proc., palyginus kiek turiu visų kitų“, – apie savo užimtumą laidoje atviraus Vidas.

Būtent šiemet žurnalisto kuriamai laidai „Krepšinio pasaulyje“ sukako 30 metų. Vido pasišventimu šiai sporto šakai į eterį buvo išleista daugiau nei 1000 laidų, o savo fenomenalios atminties kloduose jų vedėjas išsaugojęs daugybę įvykių, datų, pokalbių su sportininkais, jų biografijų detalių.

„Man buvo keturiolika metų, kai pirmą kartą nuėjau į krepšinio varžybas. Jos vyko lauke, pastatyta medinė tribūna, medinės grindys ir žaidė Žalgiris ir Rygos komanda su Jānis Krūmiņš priešaky. Ir taip kaip man įstrigo, tas krepšinis buvo viskas“, – pirmąją pažintį su krepšiniu prisimins Vidas.

Pasišventimą savo darbui žurnalistas parodė ir lemtingą Sausio 13-ios naktį, kuomet dingus signalui iš sostinės, ryšį perėmė Kauno televizija. Tuos įvykius vyras atmena lyg šiol, o dėl ilgiausiai be pertraukų trukusio darbo tiesioginiame eteryje jis įrašytas net į Lietuvos rekordų knygą.

„1991-ieji metai, kai aš turėjau sekmadienio ryto laidą, dviejų valandų muzikinę-publicistinę programą vesti, į studiją atvažiavau 2 valandą nakties. Vilnių užėmė kolaborantai ir aš vedžiau tą naktinę programą, net 11 valandų neišėjau iš studijos ir dėl to esu įrašytas į Lietuvos rekordų knygą, kaip ilgiausiai vedęs televizijos laidą“, – prisiminimais apie patirtį televizijoje kalbės Vidas.

Tačiau negana to, kad žurnalisto kiekviena diena kupina naujų atradimų ir įspūdžių, jis turi ir didžiulį norą, kurį laidos „Pirmi kartai. 60+“ komanda, kartu su „Gera dovana“ bus pasiruošę išpildyti. Aleksoto aerodrome įprastai rankose laikomą mikrofoną Vidas pakeis į lėktuvo vairą ir į Kauno senamiestį pažvelgs iš paukščio skrydžio.

„Aš nebuvau matęs, kaip dabar iš viršaus atrodo Kauno senamiestis, kaip atrodo pasikeitęs miestas. Kai rašysiu savo biografiją ar darbo patirtį, galėsiu įrašyt, kad skraidžiau, kad tapau pilotu“, – džiugesio neslėps laidos herojus.

NAUDINGI PATARIMAI SENJORAMS

Kaip tinkamai rūpintis sąnariais?

Su amžiumi žmogaus organizmas gamina vis mažiau judėjimui svarbaus baltymo – kolageno, o jo trūkumas gali tapti itin nemalonia sąnarių skausmų priežastimi. Ši medžiaga kūne sudaro net 25 proc. visų organizme esančių baltymų, ji pamaitina sąnarius, kremzles ir kaulus bei apsaugo nuo jų priešlaikinio susidėvėjimo, todėl kolagenas reikalingas net ir sėdimą darbą dirbantiems ar mažiau judantiems žmonėms.

„Po intensyvesnių treniruočių, kai jaučiu savo skaudantį operuotą kelią, aš dažniausiai jį šaldau, tačiau kasdieniniuose įpročiuose, mitybą papildau maisto papildais, skirtais būtent sąnarių funkcijai palaikyti, kurių sudėtyje yra I ir II tipo kolageno bei vitamino C“, – praktiniais patarimais laidoje dalinsis buvęs boksininkas, olimpietis, savo vardo sporto klubo įkūrėjas Daugirdas Šemiotas.

Rūpesčio sąnariu sveikata svarbą suprato ir 59-erių metų autošaltkalvis Kęstutis, kuris į sporto salę užsuka tris kartus per savaitę. Nors vyras sportuoja visą gyvenimą, tačiau su bėgančiais metais pajuto, kaip keičiasi jo kūnas ir ima parašyti pagalbos iš šalies.

„Vis tik tai suprantu, kad esu ne jaunuolis ir sąnariai jaučiasi, buvo pradėję braškėti. Blogas oras man sukelia maudimus, jaunystėje patirtos traumos po truputį atsinaujina, todėl papildai yra reikalingi. Klausinėjau patarimų, kas kokius naudoja ir taip atradau „Cemio Gemzė“. Vartojant pajaučiau teigiamą poveikį, nustojo braškėti sąnariai, sportuoju gan intensyviai, man jis tiko ir patiko“, – savo istorija dalinsis Kęstutis Krasauskas.

Ką kiekvienas senjoras turi turėti savo namų vaistinėlėje?

Įpusėjus rudeniui ir jau artėjant žiemos sezonui, pravartu kiekvienam persižiūrėti savo namuose esančią vaistinėlę. Anot vaistininkų, jog turinys turi skirtis nuo metų laikų, taip pat svarbu atkreipti dėmesį į pasibaigusio galiojimo vaistus, jų nebevartoti ir neišmesti į bendras atliekas, o atnešti į bet kurią vaistinę.

„Kaip ir kiekvienoje vaistinėlėje turėtų būtų vaistų, skirtų temperatūrai malšinti, vaistų ar tepalo nuo skausmo, uždegimo, vaistų virškinimui gerinti bei vaistų nuo viduriavimo. Taipogi, jeigu senjoras serga lėtinėmis ligomis, vaistinėlėje turėtų būti vaistų lėtinių ligų valdymui. Vasaros sezonu reikėtų papildyti anti-alerginiais vaistais, vaistais nuo vabzdžių įkandimo. Šaltuoju metu vaistinėlėje turėtų būti vaistų nuo peršalimo bei preparatų imunitetui stiprinti“, – patarimais dalinsis „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė.

Modernūs klausos aparatai beveik nematomi

Klausa yra pagrindinis įrankis bendraujant su aplinka, tačiau žmonės, net ir pastebėję, kad jų klausa silpsta, neskuba kreiptis į specialistus. Taip buvo ir poniai Danguolei, aktyviai senjorei, trečiojo amžiaus universiteto dekanei, kuri iš pradžių į artimųjų pastabas numodavo ranka.

„Aš pati nepajutau, kad blogai girdžiu. Prasidėjo nuo to, kad tai anūkai, tai dukros vis pakomentuodavo, jog per garsiai leidžiu televizorių ar radiją. Tačiau galvojau, kad tik jiems taip atrodo ir pati nepriėmiau savęs tokios. Bet kai vieną kartą, bendraujant su žmogumi, sėdinčiu priešais stalą, neišgirdau jo užduoto klausimo, mano smegenys suvokė, kad aš tikrai neišgirstu normaliai kalbančio žmogaus“, – savo istorija dalinsis Danguolė Kasparavičienė.

Tarptautinis tyrimas parodė, kad nuo pirmojo apsilankymo pas gydytoją ir problemos konstatavimo praeina vidutiniškai septyneri metai, o Lietuvoje net dešimt metų, kol žmogus pasimatuoja savo pirmąjį klausos aparatą. Daugelis bijo, jog šis įrenginys atrodys nepatraukliai ir iš tolo simbolizuos apie turimas sveikatos problemas, tačiau gamintojai nuolat stengiasi sukurti dar patrauklesnius, įdomesnius, gražesnius modelius, kurie galėtų atrodyti tarsi aksesuarai arba priminti mobiliojo telefono belaides pakraunamas ausines. Specialistai primena, jog kaip ir akiniai, taip ir klausos aparatai yra pritaikomi individualiai, todėl nevalia matuotis svetimų klausos aparatūrų, nes galima nusivilti rezultatu arba dar blogiau, pakenkti savo klausai.

„Deja, bet vis dar klausos aparatai asocijuojasi su kažkokia stigma ir gėda, žmonės galvoja, kad tai yra baisus, didelis protezas, kuris kabo ant ausis, ausis linksta nuo jo ir visi tik ir žiūri į tą vietą. Tačiau šiais laikais net ir pakankamai stiprus užausinis aparatėlis gali būti mažas ir praktiškai nematomas, tai ką jau kalbėti apie miniatiūrinius modelius, kurie pasislepia giliai ausies kanale“, – laidoje pasakos „Klausos technika“ Vilniaus padalinio vadovas Benas Mikalauskas.

Investicija į monetas gali virsti gražia šeimos tradicija

Apyvartinės monetos sutinkamos parduotuvėse, bankuose, jos yra naudojamos kiekvieną dieną, tuo tarpu kolekcinės monetos yra sidabro ir aukso gaminiai, kurių vertė ženkliai didesnė nei monetoje nurodytas nominalas. Lietuvos monetų kalyklos kolekcinės monetos yra vertingos ne tik tuo, kad yra pagamintos iš tauriųjų metalų, bet ir dėl to, kad jų tiražas labai nedidelis. Čia galima rasti prabangių monetų su inkrustuotais deimantais, tinkančių dovanoti svarbios šventės metu, žaismingų medalių krikštynų proga ar net medalių su horoskopų ženklais, gimtadienio simboliui.

„Tai yra ne tik investicija tauriojo metalo, bet ir emocija. Gali turėti hobį, gali apie tai pasakoti ir iš kartos į kartą palikti savo vaikams, anūkams. Tai gali tapti šeimos tradicija. Toliau jau seka ir investicinis momentas, jog tos kolekcinės monetos vertė su metais tik augs. Mūsų unikali pasakų serija – būdas nusikelti į prisiminimus, sutikti personažus, tokius kaip Sniego karalienė ar Karalaitė ant žirnio, juos prisiminti ir papasakoti apie tai savo atžaloms, padovanoti šiltą vertę turinčią dovaną“, – laidoje pasakos Lietuvos monetų kalyklos projektų vadovė Rūta Mikaliukštytė.

Laida „Pirmi kartai. 60+“ – puikus įrodymas, kad troškimui mėgautis gyvenimu amžiaus ribos nėra. Senjorai, jų pirmi kartai bei aktualiausios naujienos – šeštadienį, 10 val., tik per „Lietuvos ryto“ televiziją.

Parašykite komentarą