Miestas

Kovai su COVID-19 paaukotas lėšas Kaunas skirs ypatingam tikslui

Prieš du mėnesius įsteigtas Specialusis kauniečių fondas sulaukė dosnios geradarių paramos: ekstremalios situacijos padariniams mieste likviduoti surinkta per 100 tūkst. eurų. Ši suma liko išsaugota, nes specialiosioms apsaugos priemonėms įsigyti Kaunas 1 mln. Eur išleido iš miesto rezervo. Paaukotas lėšas artimiausiu metu ketinama skirti unikaliam pirkiniui – masinių nelaimių likvidavimo automobiliui. Tokios transporto priemonės iki šiol nėra visoje šalyje.

Paramą panaudos atsakingai

Pastarieji du mėnesiai tapo įrodymu, kad ištikus nelaimei esame pasirengę vieni kitiems ištiesti pagalbos ranką. Per visą ligšiolinį karantino laikotarpį verslo įmonės, įvairios organizacijos ir pavieniai kauniečiai savo solidarumą bei socialinę atsakomybę išreiškė ne tik aukodami pinigines lėšas, bet ir dovanodami produkciją, paslaugas bei dalindamiesi savo turėtų apsaugos priemonių atsargomis.
Padedant geradariams, miestui užteko savų resursų pilnai aprūpinti medikus bei socialinių paslaugų įstaigas būtinomis priemonėmis. Koronaviruso plitimas Kaune sėkmingai suvaldytas, išvengiant kritinių padarinių.

Taigi Specialiajame kauniečių fonde surinktą finansinę paramą – 105 tūkst. eurų – nuspręsta skirti ypatingam tikslui. Už šias lėšas planuojama įsigyti daugiafunkcinės paskirties automobilį su visa reikiama medicinine įranga, skirtą gelbėti žmonių gyvybes ištikus masinėms nelaimėms. Ši transporto priemonė papildys Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties parką. Neabejojama, kad prireikus ji pasitarnautų ne vien Kaune, mat iki šiol nieko panašaus nėra visoje Lietuvoje.

Padėka už gerumą

„Specialiojo kauniečių fondo sąskaita dar karantino pradžioje buvo sukurta atsiliepiant į kauniečių prašymus finansiškai prisidėti prie pagalbos miestui ir jo žmonėms. Tačiau būtų neatsakinga šiuos pinigus išleisti tiesiog medicininių kaukių ar kitų priemonių pirkimui. Tuo pasirūpino pats miestas. Be to, solidžiai prisidėjo ir verslo atstovai. Todėl dabar galime pasidžiaugti, kad suaukoti pinigai bus skirti tikrai kilniam tikslui. Sprendimą priėmėme pasitarę su medikais, išsiaiškinę jų poreikius dar efektyvesniam darbui.
Belieka tikėtis, kad šis pirkinys išties padės nelaimių ištiktiems žmonėms ne tik Kaune, o tuo pačiu privers didžiuotis visus prie to prisidėjusius. Miestas tikrai nepamirš gerumo tų, kurie užklupus sunkumams pagal išgales patys siūlė ir teikė savo paramą“, – dėkodamas geradariams kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Pasak jo, Kauno greitoji medicinos pagalbos stotis nusipelnė didelės pagarbos ne vien už kasdienį darbą padedant pacientams, bet ir už įsteigtą bei sėkmingai koordinuojamą Koronos karštosios linijos veiklą, atsiliepiant į visos Lietuvos gyventojų skambučius.

Pasitelks įvairiais atvejais

Kauno miesto taryba jau artimiausiame posėdyje gegužės 26 d. planuoja oficialiai pritarti tokiam Specialiojo kauniečių fondo lėšų panaudojimui. Šią idėją palaiko ir didžiausią indėlį į paramos sąskaitą įnešusi bendrovė „Yukon Advanced Optics Worldwide“. Jos auka siekė 100 tūkst. eurų.
Daugiafunkcinis automobilis, anot V. Matijošaičio, yra strateginė investicija į ateitį. Jo funkcionalumas pravers ne tik pandemijos metu, bet ir siekiant suvaldyti kitokias didelio masto nelaimes, kuomet nukenčia žmonės. Tai svarbu tiek Kauno mieste, tiek ir aplinkiniuose rajonuose bei visoje šalyje.
Šis pirkinys taps efektyvia logistikos priemone, operatyviai pristatant specializuotą medicininę įrangą į karštus taškus.
Netipiniai parametrai ir komplektacija

MCIU-CBRN (angl. Mass Casualty Incident Unit & Chemical, Biological, Radiological, and Nuclear) arba masinių nelaimių likvidavimo automobilis užtikrins, kad Kauno greitosios pagalbos medikai galės nuo kasdieninių darbų sklandžiai persiorientuoti į skubios pagalbos teikimą iškart dideliam kiekiui žmonių.

Atsižvelgiant į kitų ES šalių patirtis bei galimas ekstremalių situacijų rizikas Kaune ir aplinkiniuose rajonuose, formuojama išskirtinė GMP automobilio komplektacija. Ieškoma prailgintos bazės, bent 6,9 metrų ilgio padidinto pravažumo mikroautobuso su keturių ratų pavara. Darbui tamsoje ar prasto matomumo sąlygomis komplektacijoje numatyta speciali apšvietimo įrangos.
Planuojama, kad automobilyje bus įrengta operacijų vadovo, mobiliųjų pajėgų ir pacientų srautų reguliavimo vietos. Iš čia bus palaikomas tiesioginis ryšys su Kauno klinikų skubios pagalbos ir traumų skyriais. Nelaimės vietoje dirbsiantys medikai savo žinioje turės 20 nešiojamų radijo ryšio stotelių.

Naujasis GMP automobilis turės iš abiejų pusių išskleidžiamas stogines konstrukcijas, kurios leis nukentėjusiems pirmąją pagalbą suteikti nedelsiant „čia ir dabar“. Salone taip pat planuojama įrengti specialų moduliatorių mikropurkštuvą, kuris vidinės dezinfekcijos laiką sutrumpins net iki 6 kartų. Tai leis greičiau reaguoti į kitus iškvietimus.
Vienu metu galės būti panaudota net 40 kaklo įtvarų bei 60 deguonies kaukių, 20 vadinamųjų spinalinių lentų, skirtų saugiam nukentėjusiųjų imobilizavimui. Numatoma, kad be 20 tradicinių gelbėjimo krepšių bus ir 20 specialiųjų rinkinių, skirtų darbui su biologinėmis, cheminėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis.
Ekstremalių situacijų valdymas
„Masinių nelaimių valdyme svarbu tinkamai įvertinti rizikas, taktiškai planuoti jų mažinimo procesus ir turėti įrangą, kuri padėtų tinkamai likviduoti iškilusius pavojus sveikatai. Specialusis automobilis palengvintų ir pagreitintų mūsų darbą tiek epidemijų ar pandemijų židiniuose, tiek didžiulio gaisro, sprogimo ir kitais atvejais, kai reikalinga skubi medicininė pagalba, evakuacija.
Esant ekstremaliai situacijai būtina reaguoti greitai ir garantuoti, kad į įvykio vietą yra pristatomas reikiamas medicininių priemonių bei įrangos kiekis. Atsidūrus tokioje situacijoje, kad ir kurioje Lietuvos vietoje ji benutiktų, šiuo metu iškiltų nemažai sunkumų ir į incidento vietą tektų siųsti keletą atskirų ekipažų“, – paaiškino Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Nerijus Mikelionis.
COVID-19 pandemija parodė, kad masinės nelaimės akivaizdoje tenka nedelsiant perorientuoti įprastinę darbo rutiną bei veikimo principus. Visos skubią pagalbą teikiančios įstaigos turi pasirengę planus, pagal kuriuos vykdoma mobilizacija ir reaguojama į susiklosčiusias situacijas: riaušes, gaisrus, įvairių rūšių avarijas, infekcijų protrūkius, biocheminio ar radioaktyvaus užterštumo atvejus.

Rizikos taškai mieste ir aplink

Siekiant numatyti potencialius taškus Kauno mieste ir apskrityje, kur gali kilti pavojus dideliam žmonių kiekiui, nuolat atliekamas teritorinis ir regioninis rizikos vertinimas.

Į tokių objektų sąrašą įtraukta „Žalgirio arena“, rekonstruojama Kauno sporto halė ir būsimas naujasis S. Dariaus ir S. Girėno stadionas. Taip pat atsižvelgiama į didelį srautą turinčius pastatus – Kauno tarptautinį oro uostą, geležinkelio ir autobusų stotis bei daugiau kaip 80 degalinių gyvenamuosiuose ir pramoniniuose rajonuose. Prie padidintos rizikos objektų priskiriamos ir tokios stambios įmonės kaip Kauno hidroelektrinė ar „Achemos“ gamykla Jonavoje.

Kalbėdamas apie dabartinį personalo pasiruošimą, N. Mikelionis pripažįsta, kad įvykus masinei nelaimei ar katastrofai, neišvengiamai atsirastų įrangos stoka, kiltų logistinių problemų, kadangi didžioji dalis esamų išteklių naudojama kasdieniams GMP iškvietimams. Be to, su dabartiniais ištekliais būtų sudėtinga užtikrinti dozimetrinę kontrolę radiacinės avarijos atveju ar efektyvią dezinfekcinę kontrolę.

Taigi naujojo MCIU-CBRN tipo automobilio įsigijimas, anot jo, taps ilgalaikiu šių problemų sprendimu.

Šaltinis: Kauno savicaldybė

Parašykite komentarą