„Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ yra universalus aiškinamasis, norminamasis, plačiausiam skaitytojų ratui skirtas bendrinės kalbos kodifikacijos veikalas. Jame pateiktas didelis pluoštas dabartinės bendrinės lietuvių kalbos žodžių.
Tačiau vyresniosios kartos žmonės iki šiol daugelį dalykų atpažįsta tik pagal tarmiškus, liaudiškus pavadinimus, rašo agrodiena.lt.
Pavyzdžiui, Žemaitijoje žodis „griūšus” reiškia kriaušę. O alyvos seniau buvo bezdais pakrikštytos.
„Beje, purienas mūsų kaime vištagėlėmis vadina. Tos gražios geltonos pabalių gėlytės – nuodingos, o saulėje taip stipriai blizga, kad vištos apanka. O pakalnutes gimtinėje vadinome konvalijomis. Kažkas kažkada lotynišką augalo pavadinimą „Convallaria“ ištarė lietuviškai – konvalija”, – tokių prisiminimų galima rasti lietuvių rašytojų kūriniuose.
Gyslažolės, gyslalapio, gyslonio, gysločiaus, gyslūnalapio – taip kaimuose buvo įvardinamas gyslotis. Tuo tarpu ožkaliežuvis, kruvinžolė, devynnagė, činčibieras jaunajai kartai skamba lyg nesuprantami burtažodžiai.
Labai įdomiai liaudiškai žmonės vadino bulves. Tai – rapukas, pumputė arba dūlė.
