Naudinga žinoti

Kodėl vaikams naudinga valgyti žuvį?

Artėjant šaltajam sezonui sukruntame ieškoti įvairiausių būdų ir priemonių, kaip sustiprinti organizmą ir aprūpinti jį būtiniausiomis medžiagomis. Dažnai tėveliai skuba išleisti krūvą pinigų brangiems maisto papildams, bandydami sustiprinti mažųjų imunitetą ir pamiršta, kad naudingiausių ir organizmui vertingiausių medžiagų vaikai turi gauti būtent iš kasdienio įvairaus ir subalansuoto maisto. Kuo būtina praturtinti besivystančio, greitai augančio vaiko organizmą ir kokių maistinių medžiagų lobis glūdi Lietuvos tvenkiniuose išaugintose žuvyse, atsako VšĮ „Sveikatai palankus“ komanda.

Augančiam vaikui būtina gauti pilnaverčių baltymų, riebalų, angliavandenių bei vitaminų, mikroelementų, kad mityba būtų subalansuota. Žuvys – puikus baltymų, gerųjų riebalų ir vitaminų bei mikroelementų šaltinis, būtinas įtraukti į vaikų mitybą ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę, o žvelgiant į Viduržemio dietos rekomendacijas galima būtų net kasdien.

Naudingos maistinės medžiagos

Šviežiose žuvyse gausu lengvai įsisavinamų baltymų, taip reikalingų ir nepakeičiamų Omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių, A, B grupės, D vitaminų,mikroelementų žuvyse yra tris kartus daugiau nei mėsoje, žuvyje randamas pakankamas kiekis taip reikalingų: jodo, vario, cinko, seleno, geležies ir kitų svarbių mikroelementų. Pavyzdžiui, suvalgę 200 gramų žuvies gausime net apie 40 g baltymų. Baltymai – tai statybinė organizmo medžiaga, kuri būtina augančiam organizmui ir turi sudaryti apie 10-20 proc. mitybos raciono.

Žuvyse gausu Omega-3 grupės riebalų rūgščių, pavyzdžiui, suvalgius 150 g karpio Omega-3 užteks net 2 dienoms. Būtent šių riebalų rūgščių mūsų organizmas pats nesugeba pasigaminti, todėl būtinai turi gauti su maistu. Daugiausiai polinesočiųjų riebalų rūgščių turi riebesnės Lietuvoje išaugintos, šviežios žuvys, pavyzdžiui ungurys, eršketas, plačiakaktis, karpis ar šamas. 100 gramų eršketo yra net 432 mg Omega-3, o karpyje – 704 mg.Norint, kad vaiko imunitetas būtų stiprus, mityboje turi dominuoti Omega-3 riebalų rūgštis, o ne Omega-6, kurią nesunku gauti su stipriai perdirbtu maistu.

Mūsų, o ypač mažųjų organizmams naudingiausia būtų rinktis šviežias, natūraliu būdu, nekenkiant gamtai išaugintas Lietuvos žuvininkystės tvenkiniuose žuvis.

Kokią žuvį išsirinkti?

Lietuvoje kokybiškos žuvies rasti tikrai nesudėtinga. Turime gilias beveik 600 metų tvenkininės žuvininkystės tradicijas ir turtingą jų vartojimo kultūrą. Lietuvoje kas ketvirta tvenkiniuose išauginta žuvis – ekologiška, kuri užaugo misdama natūraliu maistu, randamu tvenkinyje, o jei buvo šeriama, tai tik ekologiškais pašarais be GMO priedų, be augimo stimuliatorių ir be dažiklių.

Ekologiniuose ūkiuose nenaudojami jokie pesticidai, herbicidai – taip tausojama aplinka. Lietuvos tvenkiniuose auginama net 21 žuvų rūšis, todėl pasirinkimas tikrai turtingas. Tai tokios žuvys kaip karpiai, amūrai, plačiakakčiai, eršketai, unguriai, lydekos, šamai, starkiai ir kitos. Rinkdamiesi Lietuvoje užaugintas žuvis, renkamės ne tik sveikus ir šviežius maisto produktus, nes jos visada yra šviežiai pagautos ir nebuvę užšaldytos, bet ir prisidedame prie gamtinės bioįvairovės, vertingo tvenkinių kraštovaizdžio išsaugojimo, tausojame gamtą, nedidiname CO2 emisijos – juk žuvys užaugintos ir atvežtos iš netoliese esančių žuvininkystės ūkių (galima tik mikroskopinė CO2 emisija dėl trumpų pervežimų, nereikia produkcijos užšaldyti ir ilgai sandėliuoti).

Karpiai, karpiena labai tinka vaikams, nėščiosioms ar net sveikstantiems ligoniams, suvalgius 150 g karpio gabalėlį organizmą pilnai aprūpinsite baltymais, polinesočiomis rūgštimis net dviems dienoms. Ruošiamų patiekalų receptų – begalė, tikrai patenkins kiekvieno išrankiausią skonį. Tai ir tradicinis Šv. Kalėdų (Kūčių) stalo šventinis karpis, ir kuklus patiekalas advento ir gavėnios pasninko laikotarpiui, galbūt penktadienio – žuvies dienos – patiekalas, o taip pat puikus dietinis produktas, turtingas baltymų šaltinis norint sumažinti mėsos vartojimą.

Amūrai – išsiskiria savo balta mėsa ir didžiuliu baltymų kiekiu, taip pat turtingi Omega-3, B12, seleno ir fosforo, baltymų ir amino rūgščių. Amūrai išsiskiria subtiliu, gaiviu skoniu, jų mėsa tinkama karštiems ir šaltiems patiekalams.

Eršketai – dar vienas puikus pasirinkimas norint praturtinti ir paįvairinti vaikų mitybą. Palyginti su kitomis žuvimis jie išsiskiria gausesniu lengvai įsisavinamų baltymų kiekiu, o suvalgius 200 g eršketo gausite vitamino B12 paros normą. Tai nepakeičiamas amino rūgščių šaltinis, mėsa labai gardi, švelnaus, savito, su niekuo nesupainiojamo skonio. Labai tinkama maisto ruošimui, nesžuvis priklauso kremzlinėms ir visai neturi aštrių ašakų – kas labai svarbu norint saugiai paruošti žuvies patiekalą mažiesiems.

Plačiakakčiai – puikus pasirinkimas po Naujųjų metų. Tuo metu ji vis dar rieboka, dėl to labai gausu Omega-3 polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, riebaluose tirpstančių vitaminų, gausu baltymų, o ir skoninės savybės nuostabios. Šią žuvį galima kepti, troškinti su lietuviškomis daržovėmis, prieskoninėmis žolelėmis, tiekti ir kaip šaltą užkandėlę sumuštiniams.

Unguriai – riebiausios žuvys, juose labai gausu Omega-3 riebiųjų rūgščių, todėl net mažas gabalėlis šios žuvies – vertingų maistinių medžiagų bomba. Galima pasiruošti tikrą desertą – ungurį drebučiuose.

Jeigu renkatės Lietuvoje auginamas žuvis, tai galite būti ramūs – jos visada bus šviežios, nes auginamos Lietuvos tvenkiniuose, nedideliais kiekiais tiekiamos į prekybą ir išvengia ilgo ne vieną savaitę ar mėnesį trunkančio logistikos kelio, kurį nukeliauja jūrinės sužvejotos žuvys, kol iš žvejybos laivų pasiekia krantą, sandėlius ir užšaldytos atvyksta iki Lietuvos vartotojo.

Parašykite komentarą